Vasaros metu vaikai daug laiko praleidžia lauke, todėl jų susidūrimo su geliančiais ar kandžiais vabzdžiais tikimybė gerokai išauga. Daugeliui įgėlimas yra skausmingas, sukelia niežulį ar vietinį patinimą, tačiau kai kuriems žmonėms – ypač vaikams – reakcija gali būti itin stipri ir pavojinga gyvybei. Todėl svarbu ne tik žinoti pirmosios pagalbos priemones, bet ir prevencines priemones, kaip mažinti riziką bei tinkamai reaguoti kritiniu atveju.
Pavojai ir rizikos veiksniai
Vasarą vaikai dalyvauja stovyklose, žygiuose ir lauko užsiėmimuose, kur jų kontaktas su vabzdžiais – uodais, vapsvomis, širšėmis, bitėmis ar erkėmis – yra dažnas. „Vien komercinių vaikų vasaros stovyklų Lietuvoje rengiama per 100, kiekviena jų – po keletą sesijų. Išpopuliarėjo ne tik kūrybinės, bet ir fizinei ištvermei ugdyti skirtos stovyklos, kur didžioji dalis laiko praleidžiama miške, organizuojami žygiai, tad tokiomis aplinkybėmis išauga tikimybė, jog vaikui gali įgelti ne tik uodas, bet ir širšės ar vapsvos, „įsisegti“ pavojingas ligas platinančios erkės.
Situaciją kiek apsunkina ir tai, kad žinoti, jog vaikas alergiškas įgėlimams galime žinoti tuo atveju, jei tai jau buvo nutikę. O štai pirmas kartas gali įvykti bet kada ir organizmo reakcija gali būti neprognozuojama”, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik. Tarptautiniais duomenimis, iki 8 proc. žmonių pasaulyje patiria alergines reakcijas į vabzdžių įgėlimus.
Prevencija: kaip apsisaugoti gamtoje
Prevencija prasideda nuo paprastų elgesio taisyklių ir tinkamo aprūpinimo: drabužiai, repelentai, informacija prižiūrintiesiems. „Vengiant vapsvų, širšių ir bičių draugijos, gamtoje nepatartina kvepintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais, atvirose vietose gerti saldžius gėrimus, valgyti vaisius, ledus – jie privilioja geliančius vabzdžius. Palikus neuždengtą saldų gėrimą nepermatomoje taroje, nepastebėjus galima praryti ten įkritusį vabzdį.
Taip pat nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti ir valgyti atsargiai. Jautriems žmonėms apskritai reikėtų nepalikti didesnio odos ploto nepridengto drabužiais, jei ilgiau būnama gamtoje”, – sako gydytoja. Be to, rinkitės šviesius drabužius, gerai užsisegančius rankogalius ir kelnių apačią, užsidėkite kepurę ar skarelę ir reguliariai tikrinkite vaikus dėl erkių.
Pirmoji pagalba ir kada kreiptis į medikus
Paprasti įkandimai dažniausiai gydomi vietiniu aušinimu, antiseptiniu valymu ir antihistamininiais vaistais niežuliui malšinti. Svarbu, kad vaikas nekasytų įgėlimo vietos – tai mažina infekcijos riziką. Alergiškiems asmenims rekomenduojama nuolat turėti adrenalino autoinjektorių ir žinoti, kaip jį naudoti. „Jei žinote, kad vaikas alergiškas, jam atostogaujant vasaros stovykloje, pas senelius, giminaičius – juos būtina apie tai įspėti ir aprūpinti būtiniausia „antialergine“ vaistinėle. Tačiau svarbu pasirūpinti ne tik repelentais, ar vaistais, slopinančiais alergines reakcijas, skausmą ir niežulį, bet visų pirma paaiškinti vaikui, kaip geriausia apsiginti nuo vabzdžių, ką daryti, jei vabzdys jau įkando.
Tarkime, įgėlus uodui niežulį čia pat kiek nuslopinti padeda paprasčiausios seilės. Viena paprasčiausių taisyklių, kurios mažiesiems sunku laikytis, – nekasyti įkandimo vietos”, – primena M. E. Goliančik. Jei pasireiškia bendrai kūnui skirtos reakcijos požymiai – bėrimas, kvėpavimo sutrikimai, alpimas arba kraujospūdžio kritimas – reikalinga skubi medicinos pagalba dėl galimos anafilaksijos.
Erkės ir kitos specifinės grėsmės
Erkės gelia neskausmingai, tačiau gali plisti rimtos ligos, pavyzdžiui, erkinis encefalitas ar Laimo liga. „Būnant gamtoje patariama kuo dažniau save apžiūrėti, aptiktas per drabužius ropojančias erkes reikia kuo greičiau sunaikinti. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turi būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patariama aprišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Taip pat turėtų būti naudojami repelentai”, – sako vidaus ligų gydytoja R. Gaidelytė. Planuojant ilgesnes išvykas rekomenduojama pasitarti dėl skiepų nuo erkinio encefalito ir patikrinti draudimo sąlygas nuo erkių pernešamų ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.