Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra itin dažnos, tačiau gydytoja kardiologė Eglė Majauskienė teigia, kad net 80 proc. šių susirgimų būtų galima išvengti tinkamai rūpinantis savo sveikata. Tai ji pabrėžė LITEXPO vykusioje „Sveikatos parodoje“, kur kalbėjo apie svarbiausius žingsnius širdies ligų prevencijai ir cholesterolio tyrimų reikšmę.
Kas yra aterosklerozė ir kaip ji paveikia kraujagysles
Aterosklerozė – tai arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas, atsakingas už didelę dalį širdies ligų ir mirčių. Ši liga pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį, vadinamą endoteliu, kurio funkcija yra užtikrinti sklandžią kraujotaką. Vystantis aterosklerozei, kraujagyslėse ima kauptis cholesterolis ir riebalai, susidaro vadinamosios aterosklerotinės plokštelės. Jos sumažina kraujagyslių spindį ir riboja kraujo pritekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, širdį ar smegenis.
Šis procesas dažnai lydimas uždegiminių reakcijų, o kraujagyslė gali visiškai užsikimšti ar plyšti, sukeldama miokardo infarktą ar insultą. Todėl svarbu ne tik žinoti savo cholesterolio rodiklius, bet ir suprasti, ką jie reiškia jūsų susirgimų rizikos kontekste.
Cholesterolis – draugas ar priešas?
Cholesterolis yra būtinas organizmui, nes reikalingas hormonų sintezei bei ląstelių struktūrų palaikymui. Tačiau svarbu, kad jo kiekis kraujyje nebūtų per didelis. Kraujo riebalai yra kelių rūšių. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, vadinamas „geruoju“, padeda šalinti blogąjį cholesterolį iš kraujagyslių į kepenis. Tuo tarpu mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis yra „blogasis“, kuris būtent ir skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą.
Kita svarbi riebalų forma – trigliceridai. Nors jie nesikaupia kraujagyslėse, dideli jų kiekiai netiesiogiai didina širdies ligų riziką.
Kaip taisyklingai vertinti cholesterolio tyrimus?
Dažnai pacientai, ištyrę cholesterolio kiekį, džiaugiasi rezultatais, manydami, kad jų rodikliai yra geri, nors taip nėra. Anot kardiologės, “blogojo” cholesterolio norma yra individuali ir priklauso nuo paciento bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Todėl labai svarbu, kad šiuos rodiklius įvertintų gydytojas šeimos gydytojas ar kardiologas, o ne pats pacientas interpretuotų rezultatus.
Asmenims, kuriems didelė širdies ligų rizika, „blogojo“ cholesterolio kiekis turėtų būti mažesnis nei 1,8 mmol/l, o itin didelės rizikos pacientams – mažiau nei 1,4 mmol/l. Siekiant šių tikslų, būtina ne tik pasitikrinti cholesterolį, bet ir reguliariai konsultuotis su specialistais.
Rizikos veiksniai ir jų valdymas
Be cholesterolio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir kiti veiksniai, kuriuos galima koreguoti. Kalbant apie modifikuojamus rizikos veiksnius, svarbu paminėti rūkymą ir arterinę hipertenziją. Tabako dūmuose esantys cheminių medžiagų junginiai pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, taip skatindami aterosklerozės vystymąsi. Kardiologė primena, kad rūkaliai patiria miokardo infarktus dvigubai dažniau nei nerūkantieji, todėl rūkalų atsisakymas gali pridėti 4–5 papildomus sveikos gyvenimo metus.
Arterinė hipertenzija, arba vadinamoji „tylioji žudikė“, dažnai nepastebima, nes pacientai nesijaučia blogai ir kreipiasi į gydytojus tik tada, kai liga jau smarkiai pažeidė organus. Todėl labai svarbu reguliariai matuotis kraujospūdį ir prireikus imtis gydymo.
Sveika gyvensena – svarbiausias vaistas
Norint sumažinti blogojo cholesterolio kiekį ir apsaugoti širdį, būtina keisti gyvenimo būdą. Sveika mityba ir reguliari fizinė veikla gali sumažinti cholesterolį nuo 5 iki 15 procentų. Europos kardiologų draugija ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę užsiimti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–100 minučių stiprios fizinės veiklos.
Tačiau dėl sveikatos sutrikimų, tokių kaip sąnarių skausmai ar kitos problemos, ne visi gali aktyviai sportuoti. Tokiais atvejais svarbu rasti tinkamas fizinio aktyvumo formas – vaikščiojimą, sodininkystę ar namų ruoštą. Bet kokia judėjimo forma yra naudingesnė nei visiškas neveiklumas.
Jeigu pokyčiai gyvenimo būde nepakankami, gydytoja primena, kad dislipidemijos korekcijai labai svarbūs yra vaistai, kurie padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį ir ženkliai sumažinti širdies ligų riziką.
Apibendrinant, rūpinimasis savo kraujagyslių sveikata, reguliarūs tyrimai, teisingas cholesterolio rezultatų vertinimas ir sąmoningas rizikos veiksnių valdymas yra gyvybiškai svarbūs aspektai siekiant ilgalaikės sveikatos ir ilgaamžiškumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.