Helmintozės, dar žinomos kaip kirmėlinės ligos, yra viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje parazitinių infekcijų rūšių, kuria kiekvienais metais užsikrečia milijonai žmonių. Nepaisant plačios rizikos ir didelio užsikrėtusių skaičiaus, ši liga dažnai lieka nepastebėta ar nepakankamai įvertinta visuomenės. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, šiomis ligomis yra užsikrėtę mažiausiai 24 proc. pasaulio gyventojų, o tam didžiulę įtaką turi nepakankamos higienos sąlygos, šiltasis metų laikas ir kontaktas su gamta.
Kaip kirmėlinės ligos plinta?
Vasaros sezonas ypač palankus helmintozėms, nes šiltuoju metu daugėja žmogaus kontakto su užterštu dirvožemiu, vandeniu ir maistu. Užsikrėsti galima valgant neplautus vaisius, daržoves ar uogas, vartojant užterštą vandenį, bei nepaisyti higienos taisyklių, kaip rankų plovimas po kontakto su gyvūnais ar žaisti smėlio dėžėse, kurios dažnai užteršiamos naminių gyvūnų ekskrementais. Kirmėlių kiaušinėliai gali patekti į žmogaus organizmą ne tik tiesioginio kontakto būdu, bet ir per skraidančius vabzdžius, dulkes ar nuvalytą užterštą paviršių.
Įvairiapusiškas simptominis paveikimas
Kirmėlinės ligos gali pasireikšti pačiais įvairiausiais simptomais arba būti visiškai besimptomės. Simptomai priklauso nuo helmintų rūšies, užkrato dydžio ir paciento imuninės sistemos būklės. Dažnai pasireiškia apetito stoka, svorio kritimas, pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai (viduriavimas ar užkietėjimas), pykinimas, galvos skausmai, miego sutrikimai, odos bėrimai ir bendras silpnumas. Kirmėliniai parazitai gali migruoti į įvairius organus, kaip kepenys, plaučiai, raumenys ar net smegenis, sukeldami dar rimtesnes komplikacijas. Dėl toksinų, kuriuos išskiria suaugusios kirmėlės, gali formuotis organizmo intoksikacija, alergijos, limfmazgių patinimas ir raumenų skausmai.
Apie kirmėlines ligas sklandantys mitai
Vis dar daug klaidingų įsitikinimų apie kirmėliavimo ligas.
Dažnai manoma, kad griežimas dantimis ar potraukis saldumynams yra kirmėlinės ligos požymiai, tačiau tai nėra tiesa. Nėra mokslinių įrodymų, kad kūdikiai galėtų gimti užsikrėtę kirmėlių kiaušinėliais – visi naujagimiai turi sterilią žarnyno aplinką. Taip pat klaidingai manoma, kad suaugęs žmogus gali būti užpildytas didžiuliu kirmėlių kiekiu – nors parazitų gali būti įvairiai, svarbiausia jų gydymas ir prevencija.
Helmintų įtaka imunitetui ir ligų rizikai
Priešingai kai kurioms nuostatoms, moksliniai tyrimai rodo, kad helmintai gali veikti žmogaus imuninę sistemą, skatindami vadinamąją oralinę toleranciją. Tai reiškia, kad vaikai, užsikrėtę helmintozėmis, turi mažesnę riziką sirgti alerginėmis ar autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchine astma. Šis paradoksalus ryšys parodo, kaip imuniteto vystymasis priklauso nuo įvairių mikroorganizmų poveikio, tačiau tuo pačiu išryškina deklaruotą poreikį laiku ir saikingai gydyti kirmėlines ligas, vengiant perteklinės medikamentų terapijos.
Kas dažniausiai serga ir kaip apsisaugoti?
Helmintoze dažniausiai serga vaikai iki devynerių metų, nes būtent šiame amžiuje higienos įgūdžiai dar nėra pilnai išvystyti. Vyresni vaikai ir suaugusieji dažniau laikosi rankų higienos taisyklių, todėl rizika užsikrėsti kirmėlėmis jiems mažesnė. Viena iš dažniausių helmintozių Lietuvoje yra enterobiozė, kuria dažnai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tačiau yra ir kitų pavojingų kirmėlių, kaip askaridės, toksokaros ar kaspinuočiai.
Profilaktika – geriausia apsauga nuo kirmėlinių ligų
Norint išvengti helmintozės, reikia laikytis higienos taisyklių, ypač rankų plovimo prieš valgį ir po kontakto su gyvūnais. Vaikų smėlio dėžės turi būti uždengiamos, kad gyvūnai jų neužterštų, o naminių augintinių išmatos privalo būti surenkamos ir tinkamai utilizuojamos. Rekomenduojama reguliari gyvūnų dezhelmintizacija, o maistui ruošti naudoti tik gerai nuplautas daržoves, vaisius ir termiškai paruoštą mėsą bei žuvį. Vanduo, ypač iš atvirų telkinių, turi būti geriamas tik išvirtas arba tinkamai filtruotas.
Reguliari patalpų valymo, higienos priežiūros ir vaikų mokymas asmeninės higienos padeda ženkliai sumažinti helmintinių infekcijų riziką. Be to, svarbu, kad esant įtarimams dėl užsikrėtimo, nedelsti ir kreiptis į gydytojus dėl tinkamo diagnozavimo ir gydymo, nes ilgalaikės helmintozių komplikacijos gali turėti rimtų pasekmių vaikų ir suaugusiųjų sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.