Skydliaukė yra nedidelė, tačiau itin svarbi liauka, įsikūrusi priekinėje kaklo dalyje, primenanti drugelio formą. Ji sveria vos 15–35 gramus, tačiau jos gaminami hormonai, pirmiausia tiroksinas ir trijodtironinas, turi didžiulę įtaką medžiagų apykaitai ir daugelio organizmo sistemų veiklai. Šios liaukos sveikata tiesiogiai susijusi su žmogaus energijos lygiu, nuotaika, miego kokybe bei net intelektinėmis funkcijomis.
Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Živilė Bielskienė atkreipia dėmesį, kad nuo skydliaukės būklės priklauso ne tik medžiagų apykaita, bet ir svarbios organizmo funkcijos – širdies ir kraujagyslių veikla, žarnyno funkcijos, kepenų ir inkstų darbas, odos bei plaukų būklė, taip pat svorio pokyčiai, cholesterolio kiekis ir net kaulų tvirtumas. Dėl to skydliaukės sutrikimai gali pasireikšti įvairiausiais, kartais net nesusijusiais atrodytų simptomais.
Kas lemia skydliaukės sutrikimus ir kam jie yra pavojingiausi?
Skydliaukės ligos dažnesnės moterims, ypač nėščiosioms ir sergantiems autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Žmonės, kurių šeimoje yra buvę skydliaukės sutrikimų, taip pat priskiriami didesnei rizikos grupei. Dažniausiai skiriamos dvi pagrindinės skydliaukės ligų grupės: hipertirozė – kai liauka veikia per daug aktyviai, ir hipotirozė – kai jos veikla sulėtėja.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje šių sutrikimų dažnis yra reikšmingas: net 86 iš 1000 žmonių diagnozuojami skydliaukės funkcijos sutrikimai, iš jų daugiausiai hipotirozės atvejai. Be to, skydliaukės mazgai dažnai aptinkami kaip gerybiniai dariniai, tačiau 1–2 proc. atvejų gali būti vėžiniai, todėl labai svarbu atidžiai stebėti savo organizmo būklę ir laiku konsultuotis su gydytoju.
Kaip atpažinti skydliaukės ligas?
Skydliaukės funkcijos sulėtėjimą galima įtarti pagal įvairius požymius: žmogų vargina nuovargis, mieguistumas, šalčio netoleravimas, nepaaiškinamas svorio augimas, sulėtėjusi žarnyno veikla ar vidurių užkietėjimas. Kartais pasireiškia lėtesnis širdies ritmas ir patinimai veido, rankų ar kojų srityje.
Priešingai, skydliaukės hiperaktyvumas pasireiškia padidėjusiu prakaitavimu, jautrumu karščiui, rankų drebulys, dažnas pulsas, padidėjęs apetitas, viduriavimas ir neaiškus svorio kritimas.
Vis dėlto yra simptomų, kurie būdingi abiem atvejams – tiek hipotirozei, tiek hipertirozei, pavyzdžiui, plaukų slinkimas, odos išsausėjimas bei nuotaikų svyravimai. Be to, kai kuriems pacientams skydliaukės sutrikimai sukelia sunkumų rijant, smaugimo jausmą kakle ar svetimkūnio pojūtį.
Diagnostika ir gydymas
Skydliaukės funkcija nustatoma kraujo tyrimų pagalba: vertinamas tirotropinis hormonas (TSH), laisvas tiroksinas (FT4) ir laisvas trijodtironinas (FT3), taip pat atliekamas antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) tyrimas. Esant įtarimams dėl mazgų, jų dydis ir pobūdis vertinami ultragarsiniu tyrimu, o esant reikšmingiems pakitimams – biopsija.
Gydymas yra pritaikomas individualiai: hipotirozėje dažniausiai skiriamas sintetinis tiroksinas, o hipertirozėje – vaistai, slopinantys skydliaukės funkciją. Gerybiniai mazgai stebimi periodiškai, o esant skydliaukės vėžiui dažniausiai taikoma operacija.
Prevencija ir gyvenimo būdas
Siekiant išvengti skydliaukės sutrikimų, rekomenduojama vengti streso, palaikyti tinkamą darbo ir poilsio balansą, rūpintis pakankamais vitamino D ir geležies kiekiais organizme, vartoti Omega 3 riebalų rūgštis ir išlaikyti fizinį aktyvumą. Taip pat svarbu atsakingai vartoti jodo preparatus – tik gydytojo rekomendacija, ir neperdozuoti jų.
Šiuolaikinėje visuomenėje skydliaukės ligos tampa vis dažnesnės, todėl savo sveikata pasirūpinti reikia laiku – atkreipti dėmesį į kūno signalus, laiku diagnozuoti sutrikimus ir tinkamai gydyti, siekiant išsaugoti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.