Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka viena pagrindinių mirčių priežasčių, nepaisant sparčiai tobulėjančių gydymo metodų. Nerimą kelia tai, kad širdies priepuoliai vis dažniau diagnozuojami jaunesniame amžiuje, taip pat tarp vidutinio amžiaus moterų. Šią savaitę minima Miokardo infarkto savaitė – svarbi proga atkreipti dėmesį į šią klastingą ir pavojingą ligą, kurios rizikos veiksniai yra ne tik asmeninio gyvenimo įpročiai, bet ir sisteminės sveikatos apsaugos problemos.
Širdies ligos: tendencijos ir rizikos veiksniai
Gydytoja kardiologė profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį, kad nors stebimas tam tikras mirtingumo nuo išeminės širdies ligos sumažėjimas po pandemijos, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal mirčių nuo ŠKL skaičių. Tai rodo, kad problema yra giluminė ir kompleksiška. Viskas prasideda nuo gyvenimo būdo: fizinis neveiklumas, nesveika mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas bei chroniškas stresas ženkliai didina ligų riziką.
Dažną pacientą supa mitai ir klaidingi įsitikinimai, pavyzdžiui, kai kurie nesureikšmina žinomų rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ar cholesterolio, arba nepakankamai rūpinasi paskirtu gydymu. Profesorė išskiria, kad net ir nustatyta aukšta rizika bei paskirti vaistai dažnai nevartojami, todėl prevencijos programa tampa neefektyvi. Tai kelia rimtą iššūkį sveikatos apsaugos sistemai ir pacientų sveikatai.
Prevencija ir gydymo prieinamumas
Kardiologė pabrėžia, jog asmeninis įsitraukimas į sveikatos priežiūrą yra būtinas, tačiau kartu svarbi ir valstybės lygyje įgyvendinama sveikatos politika. Reikia ne tik formalių programų, bet ir realaus jų vykdymo – nuolatinis didelės rizikos pacientų stebėjimas, ankstyva diagnostika, prevencinių paslaugų gerinimas ir aiški visuomenės švietimo kampanija, kuri padėtų suprasti ne tik rizikos veiksnius, bet ir medikamentinio gydymo svarbą bei emocinės sveikatos reikšmę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siekiant sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį bei kontroliuoti kraujospūdį, kartais vien tik sveikos gyvensenos pakeitimų nepakanka – tokiems pacientams būtinas medikamentinis gydymas, dažnai pagrįstas statinais ar jų kombinacijomis.
Tačiau inovatyvūs preparatai šiuo metu nėra kompensuojami Lietuvoje, ką gydytoja vadina paradoksalia situacija, nes pacientai negali gauti geriausių įmanomų vaistų prieinamai.
Miokardo infarktas jaunėja ir kerta moteris
Dar viena svarbi pastebėjimas – infarkto atvejai jaunėja, gydymo kokybė gerėja, tačiau ilgalaikis mirtingumas išlieka didelis. Tai rodo, kad liga išlieka didele grėsme net ir po gydymo ligoninėje. Infarktas ima vis dažniau paveikti ir moteris, kurių simptomai neretai yra nestandartiniai: dusulys, pykinimas, silpnumas, o ne tradicinis krūtinės skausmas. Dėl to moterų liga kartais pastebima pernelyg vėlai, kas lemia prastesnius gydymo rezultatus.
Rizikos veiksnių kompleksas jaunų žmonių infarktams
Jaunesni pacientai susiduria su daugybe rizikos faktorių sankirtoje. Tai – rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, genetinis polinkis, metabolinis sindromas, neracionalus darbo režimas su mažai poilsio bei nuolatinis stresas. Elektroninės cigaretės ir kitos naujos rūkymo formos taip pat prisideda prie situacijos sudėtingumo. Gydytoja pabrėžia, kad dažniausiai nemažėja tik vienas rizikos veiksnys – dažniausiai tai kelių kaltininkų sąveika.
Infarktas – ne pabaiga, bet naujas etapas
Miokardo infarktas nėra gyvenimo pabaiga – tai signalas, kad širdies kraujagyslių būklė blogėja ir reikalinga intensyvi antrinė prevencija, siekiant sumažinti komplikacijas bei naujų įvykių tikimybę. Efektyvioje priežiūroje svarbios kelios pagrindinės sritys: cholesterino ir kraujospūdžio kontrolė, trombozių rizikos vertinimas, gyvenimo būdo pokyčiai ir tęstinis gydymas. Tik tokiu būdu galima sustiprinti gydymo efektyvumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Sąmoningumas ir politinė valia – svarbiausia
Galų gale, sveikatos specialistai akcentuoja, kad būtinas ne tik kiekvieno asmeninis įsipareigojimas rūpintis savimi, bet ir efektyvios valstybės iniciatyvos. Tik kompleksinis požiūris – profilaktika, naujausios medicinos technologijos prieinamumas bei visuomenės švietimas – gali pakeisti liūdną statistiką Lietuvoje bei sumažinti jaunos populiacijos mirtingumą nuo širdies ligų, kurios šiuo metu lieka klastingos ir pavojingos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.