Skirtingas skonio potraukis – vieniems norisi sūrių užkandžių, kitiems – saldumynų – yra dažnas ir sunkiai paaiškinamas reiškinys. Kodėl taip yra? Mokslas vis labiau atskleidžia, kad šių skonių pasirinkimą lemia ne tik individualūs pomėgiai, bet ir sudėtingi genetiniai bei biologiniai mechanizmai. Mūsų genuose slypi daug daugiau informacijos apie mūsų mitybą, nei kad galėtume įsivaizduoti.
Nutrigenetika ir nutrigenomika – naujos mitybos mokslų kryptys
Žmogaus genai veikia ne tik mūsų organizmo funkcionavimą, bet ir skonio pojūtį, maisto medžiagų pasisavinimą bei polinkį vartoti tam tikrus produktus. Nutrigenetika tyrinėja, kaip skirtingi genai lemia mūsų atsaką į maistą, o nutrigenomika – kaip maisto medžiagos veikia genų raišką. Tai naujos, progresyvios mokslo sritys, leidžiančios giliau suprasti santykius tarp mitybos ir sveikatos.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad biologiškai aktyvios medžiagos, vitaminai ir mineralai ne tik maitiną organizmą, bet ir gali „įjungti“ arba „išjungti“ tam tikrus genus, susijusius su sunkiomis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga, širdies bei kraujagyslių ligos ar cukrinis diabetas. Šis mechanizmas vadinamas epigenetiniu poveikiu.
Genetiniai faktoriai skonio pasirinkimui
Kiekvieno žmogaus genome yra nuo 20 000 iki 25 000 genų, kurie dalyvauja metaboliniuose procesuose. Literatūroje jau aprašyti genų pokyčiai, susiję su įvairiomis medžiagų apykaitos ligomis. Pavyzdžiui, geno FTO mutacijos siejamos su nutukimu, o APOA2 genas įtakoja svorio metimą mažinant sočiųjų riebalų vartojimą. Taip pat žinoma, kad genetinės mutacijos gali lemti mitybos trūkumus, kaip MTHFR geno mutacija, kurią turinčių nėščiųjų folio rūgšties papildymas mažina įgimtų defektų riziką.
Skirtingų žmonių skonio jutimai – kaip jautrumas saldumui, sūrumui ar kartumui – taip pat yra genetiškai nulemti. Dėl to net identiški dvyniai gali skirtis savo maisto pasirinkimu.
Protėvių mitybos įtaka ir genų paveldimumas
Praeities žmogaus mityba buvo labai įvairi ir priklausė nuo aplinkos sąlygų: nuo vaisių, daržovių ir medžioto gyvūnų iki vabzdžių ar paukščių kiaušinių.
Šiuolaikinė globalizacija išlygino regionines dietas, bet mūsų genomai vis dar neša informaciją apie mūsų protėvių mitybos įpročius, kurie per daugybę kartų prisitaikė prie vietinės aplinkos ir maisto šaltinių.
Šie paveldimi bruožai gali lemti mūsų potraukį tam tikriems skoniams – pavyzdžiui, kodėl vieni nuolat trokšta saldžių patiekalų, o kiti renkasi sūrų maistą.
Individualizuotos mitybos rekomendacijos – ateities iššūkis
Technologijų dėka dabar galima atlikti genetinius tyrimus, kurie suteikia informacijos apie asmeninį maisto medžiagų toleravimą ir skonio preferencijas. Tačiau suderinti visus genų diktuojamus mitybos poreikius – sumažinti druskos, sočiųjų riebalų, didinti vitaminų vartojimą – nėra paprasta užduotis. Todėl nors individualios mitybos planavimas yra perspektyvi sritis, kol kas reikia dar daug mokslinių tyrimų, kad šios rekomendacijos taptų plačiai prieinamos ir patikimos.
Mitybos įpročiai formuojasi jau prieš gimimą
Svarbu pažymėti, kad potraukis tam tikriems skoniams pradeda formuotis dar įsčiose. Motinos mityba nėštumo metu veikia vaisiaus skonio receptorius ir gali formuoti vaiko išrankumą maistui. Įvairūs maisto produktai, kurių vartojama nėštumo bei žindymo metu, prisideda prie platesnio ir sveikesnio maisto pasirinkimo vaikystėje. Todėl sveikos mitybos įpročių ugdymas turėtų prasidėti dar prieš gimstant.
Išvados
Genetika ir mityba yra neatskiriamai susiję, o mūsų skonio potraukiai ir valgymo įpročiai – sudėtingas daugialypis procesas, įtakojantis mūsų sveikatą. Žvelgiant į ateitį, individualizuota mityba, paremtą genetinių žinių panaudojimu, gali padėti geriau kontroliuoti lėtines ligas ir skatinti sveiką gyvenimo būdą, tačiau tam reikalingi tolesni išsamūs moksliniai tyrimai.
Vis dėlto, kiekvienas iš mūsų gali pradėti nuo sąmoningų pasirinkimų ir atsakomybės už savo ir savo vaikų sveikatą, suvokiant, kokią reikšmę turi mūsų kasdienė mityba ir jos poveikis genome.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.