Širdies susitraukimų dažnis yra vienas svarbiausių mūsų organizmo rodiklių, rodantis širdies ir bendrą sveikatos būklę. Natūralus širdies ritmas ramybės būsenoje kinta priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo ir įvairių aplinkos veiksnių. Sužinoti, koks širdies dažnis yra normalus pagal Jūsų amžių, ir kaip tinkamai jį matuoti, gali padėti užtikrinti savo širdies sveikatą bei laiku pastebėti galimus sutrikimus.
Širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje pagal amžių
Normalus širdies susitraukimų dažnis ramybės metu kinta nuo gimimo iki vyresnio amžiaus. Pavyzdžiui, naujagimiams jis gali svyruoti nuo 70 iki 190 kartų per minutę, kūdikiams iki metų – nuo 80 iki 160, mažiems vaikams nuo 1 iki 6 metų – apie 75-130 kartų, o vyresniems vaikams ir suaugusiems – nuo 60 iki 100 kartų per minutę. Gerai treniruoti sportininkai gali turėti žemesnį širdies dažnį net 40-60 kartų per minutę, tai laikoma normaliu ir rodo efektyvų širdies darbą.
Kada verta sunerimti dėl širdies dažnio?
Jei Jūsų širdies susitraukimų dažnis nuolat yra žemiau 60 arba viršija 100 kartų per minutę, tai gali būti signalas, kad Jūsų organizmas susiduria su sveikatos problemomis. Žemas dažnis, vadinamas bradikardija, gali būti normalus atletams, tačiau kai kuriems žmonėms tai gali rodyti širdies ritmo sutrikimus ar kitas ligas. Žemas širdies ritmas dažnai siejamas su simptomais, tokiais kaip galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis ar trumpas kvėpavimas. Padidėjęs, medicinal tachikardija, taip pat gali sukelti diskomfortą, kvėpavimo sutrikimus ar net būti rimtų ligų, kaip širdies nepakankamumas ar infekcijos, požymis.
Kaip tiksliai pamatuoti širdies susitraukimų dažnį?
Širdies dažnį galima lengvai pamatuoti rankiniu būdu namuose: uždėkite du pirštus ant riešo ar kaklo arterijos, suskaičiuokite susitraukimų skaičių per 15 sekundžių ir padauginkite iš keturių, kad gautumėte širdies dažnį per minutę (bpm).
Svarbu matavimą atlikti ramybės būsenoje, negalėjote ką tik sportavę, valgę ar vartoję kofeino – šie veiksniai gali laikinai padidinti širdies ritmą. Idealiu atveju, palaukite valandą po fizinio aktyvumo ar streso prieš atlikdami matavimą, kad duomenys būtų kuo tikslesni.
Širdies ritmo sutrikimų priežastys ir pasekmės
Žemas širdies dažnis gali būti susijęs su keliomis sveikatos problemomis – širdies ligomis, elektrolitų disbalansu, endokrininės sistemos sutrikimais, tokiais kaip skydliaukės ar prieskydinių liaukų veiklos pokyčiai, taip pat ir su uždegiminėmis ligomis bei miego sutrikimais. Padidėjęs širdies ritmas dažnai atsiranda esant anemijai, dehidratacijai, aukštai temperatūrai, stresui, ar esant rimtoms būklėms, pavyzdžiui, plaučių embolijai ar sepsui. Todėl svarbu stebėti savo širdies ritmą, ypač jei atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas ar alpimas.
Fizinio aktyvumo ir širdies dažnio ryšys
Reguliari fizinė veikla – viena geriausių priemonių gerinti širdies veiklą. Tinkamai treniruotas širdies raumuo dirba efektyviau, todėl gerėja ramybės būsenos širdies dažnis. Sportuojant, patartina žinoti savo tikslinį širdies dažnio intervalą, kuris priklauso nuo amžiaus ir yra apie 50-85% maksimalaus širdies dažnio. Pavyzdžiui, 40 metų žmogui optimalus intervalas yra nuo 90 iki 153 bpm. Pasiekti ir išlaikyti šiuos rodiklius padeda sistemingas aerobinis krūvis, kaip bėgimas, plaukimas ar dviračių sportas, taip pat sveikas gyvenimo būdas, apimantis rūkymo atsisakymą ir svorio kontrolę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei Jūsų ramybės būsenos širdies dažnis reguliariai yra žymiai didesnis nei 100 arba mažesnis nei 60 kartų per minutę (jei nesate sportininkas), būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat nerimą turėtų kelti tokie simptomai kaip dusulys, galvos svaigimas, alpimas ar krūtinės skausmas. Ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra gali padėti užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ir užtikrinti ilgesnę, sveikesnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.