Cholesterolis dažnai vaizduojamas kaip didelis „baubas“, tačiau iš tiesų tai būtina organizmo medžiaga, kuri atlieka svarbias funkcijas. Kardiologė Sigita Bagdonaitė pabrėžia, kad viešoje erdvėje apie cholesterolį cirkuliuoja daug mitų, o įprastinės lipidogramos kartais neparodo pilno vaizdo. Svarbu atskirti, kada cholesterolis yra signalas ir kada jis tik rodo gilėjančius procesus organizme.
Ką atskleidžia tyrimai ir ko dažnai pritrūksta
Vertinant kraujo riebalų rodiklius, įprastai matomas bendras cholesterolis ir jo skaidymas į didelio ir mažo tankio daleles. Tačiau, pasak Bagdonaitės, tai nebūtinai pakanka: „Sakykime, vertinant lipidogramą, reikėtų pasakyti, kad ta, kuri nustato bendrą cholesterolį, yra labai mažai informatyvi. Net ir ta, kuri parodo mažo ir didelio tankio cholesterolį – taip pat. Dažnai užmirštamas yra toks rodiklis kaip trigliceridai.” Trigliceridai rodo gliukozės apykaitos sutrikimus ir gali atskleisti metabolinius pavojus, kuriuos įprasta lipidograma praleidžia.
Be to, yra papildomų tyrimų, kurie suteikia daug daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių riziką: Lp(a) (genetinis rodiklis) ir ApoB (blogųjų dalelių skaičiaus rodiklis). „Tai yra daug informatyvesni tyrimai nei tiesiog lipidograma.” Šiuos tyrimus reikia užsakyti sąmoningai — jie nėra atliekami automatiškai visiems pacientams.
Cholesterolio kilmė ir tikroji problema
Bagdonaitė primena, kad didelio kiekio cholesterolis nėra atsiradęs be priežasties. „Jis nekyla šiaip sau, jis reaguoja į kažkokį procesą, vykstantį organizme.” Dažniausiai cholesterolio gamyba didėja reaguojant į lėtinius uždegimus, pažeidimus kraujagyslių sienelėse ar kitus stresinius veiksnius. Rūkymas, aukštas kraujospūdis, perteklinis perdirbto maisto ir cukraus vartojimas skatina uždegiminius procesus ir skatina cholesterolio kaupimąsi.
Todėl gydymas ir prevencija turi būti nukreipti į priežasčių šalinimą — uždegimo mažinimą, gyvenimo būdo korekcijas ir, esant reikalui, medikamentinę terapiją.
Praktiniai žingsniai
Bagdonaitė rekomenduoja neapsiriboti vien tik bendrąja lipidograma.
Patartina įtraukti trigliceridų nustatymą, Lp(a), ApoB bei įvertinti skydliaukės funkciją, kepenų fermentus, geležies atsargas ir vitamino D kiekį. Taip pat praverčia uždegiminiai žymenys, pavyzdžiui, didelio jautrumo CRB. „Manau, šiais laikais, kai sakome, kad ligos jaunėja, kartą per metus atlikti tokį platų ištyrimą būtų labai geras ir protingas variantas.”
Jei tyrimai rodo pakitimus, svarbu ieškoti priežasties: koreguoti mitybą, mažinti perdirbtų angliavandenių ir cukraus vartojimą, mesti rūkyti, kontroliuoti kraujospūdį ir kūno svorį. Gydytojas galėtų rekomenduoti tolesnius veiksmus, įskaitant ir vaistų skyrimą, jei rizika yra reikšminga.
Apibendrinant, cholesterolis nėra vien tik „blogis“ — tai signalas, kurį verta vertinti kompleksiškai. Svarbiausia ne tik matuoti rodiklius, bet ir ieškoti jų kilmės, kad būtų sumažinta rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.