Atliekant kratas visoje šalyje veikiančiose degalinėse, susijusiose su tinklu „Jozita“, pareigūnai rado ir paėmė apie 100 tūkst. eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų. Operacija, kurios metu buvo atlikta keliolika procesinių veiksmų, atkreipė visuomenės dėmesį dėl masto ir galimų mokesčių slėpimo indikacijų.
Operacijos apimtis
Kratos vyko vienu metu 32 objektuose, į jas įtraukta degalinių tinklo infrastruktūra ir su tyrimu susiję kiti objektai. Operacijoje dalyvavo 88 policijos pareigūnai, 30 Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų ir 2 Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai. Kratų metu rasti pinigai, kai kuriuose atvejuose laikyti vokeliuose, taip pat paimti kompiuteriai, vaizdo įrašai ir kiti tyrimui reikšmingi dokumentai.
Surinkti įrodymai ir teisinis režimas
Policijos pranešimu, atliekami procesiniai veiksmai leido surinkti duomenų apie galimus mokesčių slėpimus. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 220 str. (dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo) ir 222 str. (dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo). Šiuo metu pareikšti įtarimai trims asmenims; jiems po apklausų paskirtos kardomosios priemonės — rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Ankstesnės įtarimų ir reguliavimo istorijos
Tyrimo kontekste minima ir anksčiau viešai kelta informacija apie su tinklu siejamus verslo sandorius bei politinius ryšius. Remiantis atliktais žurnalistiniais tyrimais, kai kurios bendrovės, perleidusios degalines, vėliau pateko į dabartinio tinklo rankas. Taip pat minimos iniciatyvos teisės aktuose, kurių autoriai siekė keisti alternatyviųjų degalų reguliavimą. Be to, kelti klausimai dėl įmonių finansinių ataskaitų audito praktikos ir viešų paaiškinimų: „Jozita“ pagrindinis akcininkas Jonas Jokubauskis dirba direktoriumi, todėl auditorių atskaitomybės auditui savininkai nesamdys.
Pasekmės rinkai ir visuomenės pasitikėjimui
Toks pobūdis tyrimų gali turėti platesnių pasekmių degalų rinkai: nuo tiekėjų verslo praktikos peržiūros iki griežtesnio reguliavimo ir didesnio akcininkų skaidrumo reikalavimo. Vieši įtarimai dėl apgaulingos apskaitos menkina vartotojų ir partnerių pasitikėjimą, todėl įmonėms svarbu operatyviai bendradarbiauti su institucijomis ir aiškinti savo veiklą. Valstybinės institucijos, tiriančios mokesčių pažeidimus, paprastai siekia ne tik atstatyti galimai prarastus mokesčius, bet ir užkirsti kelią panašioms praktikai ateityje.
Tyrimas tebėra atviras, o pareigūnai pažymi, kad paimti duomenys ir dokumentai bus plačiai analizuojami. Kol kas negalima daryti galutinių išvadų apie atsakomybę — įtarimai yra dalis ikiteisminio proceso, kuriame laikomasi prezumpcijos, kad asmuo yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta teisme.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.