Lietuvos sostinėje pradedamas įgyvendinti reikšmingas pramonės projektas: femtosekundinių lazerių gamybos startuolis LITILIT ketina įrengti serijinę ir automatizuotą gamyklą Vilniaus Plungės gatvėje. Projektas, kurio vertė sieks apie 6 mln. eurų, apima apie 4 tūkst. kv. m gamybinių patalpų, metalo apdirbimo cechą bei robotizuotus surinkimo ir testavimo cechus.
Gamyklos planas ir pajėgumai
Statybas ir parengiamuosius suderinimo darbus numatoma baigti paskutinį šių metų ketvirtį, o kitąmet planuojama pradėti masinę lazerių gamybą. Pirmaisiais gamybos metais įmonė ketina pagaminti iki 1 tūkst. femtosekundinių lazerių per metus, o per kelerius metus pajėgumus padidinti iki 3 tūkst. vienetų. Tokie skaičiai leis gamyklai pretenduoti į vieną didžiausių pasaulio pajėgumų šioje nišoje statusą.
Technologinis pagrindas ir patentai
Vilniuje 2015 m. įkurtas LITILIT naudoja tarptautiniu mastu patentuotą technologiją, grįstą 2014 m. atrastu impulsų generavimo metodu, kuri buvo sukurta kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC). Šis fundamentaliai naujas sprendimas leidžia kurti galingesnius, efektyvesnius ir lengvai pramoninėms sistemoms integruojamus femtosekundinius lazerius, o patentuota kryptis suteikia konkurencinį pranašumą eksporto rinkose.
„Femtosekundiniai [lazeriai] jau dabar tampa neatsiejama pažangios gamybos, dirbtinio intelekto, puslaidininkių ir kitų sparčiai besivystančių industrijų dalimi, o ateityje jų poreikis dar labiau išaugs.
Lietuvoje įrengiama gamykla bus viena didžiausių pasaulyje pagal femtosekundinių lazerių gamybos pajėgumus ir taps modeliu, kurį vėliau planuojame replikuoti kituose regionuose kartu su tarptautiniais partneriais“, – sako N. Gavrilinas.
Architektūra, automatizacija ir gamybos efektyvumas
Viena iš LITILIT stiprybių – kitokia lazerių architektūra: mažiau sudėtingi komponentai, modulinis dizainas ir aukštas automatizacijos lygis. Tai leidžia supaprastinti surinkimą, bandymus ir kokybės kontrolę bei sumažinti rankinio darbo poreikį gamyboje. Kaip pabrėžia vienas įkūrėjų, automatizacija orientuota į serijinę gamybą ir iš karto projektuojama taip, kad būtų lengvai pritaikoma plečiant pajėgumus.
„Didelė dalis tradicinių femtosekundinių lazerių architektūrų istoriškai vystėsi iš mokslinių sistemų: jos pasižymi aukštais parametrais, tačiau dažnai yra sudėtingos surinkti, sunkiai automatizuojamos ir reikalauja daug rankinio darbo bei aukštos kvalifikacijos specialistų.
Mes naudojame kitokią architektūrą, mažiau sudėtingus komponentus, modulinį dizainą ir aukštesnį automatizacijos lygį, o tai leidžia efektyviau organizuoti surinkimą, testavimą ir kokybės kontrolę“, – aiškina N. Gavrilinas.
Taikymas ir reikšmė pramonei
Femtosekundiniai lazeriai pasižymi itin didele momentine optine galia (iki 500 MW) ir leidžia atlikti labai didelio tikslumo operacijas nepažeidžiant aplinkinių sričių. Tai ypač vertinga telefonų stiklų pjaustymui, medicininių instrumentų žymėjimui, akių lęšiukų operacijoms, kraujagyslių stentų gamybai ir daugeliui kitų aukštos pridėtinės vertės procesų.
Planuojama gamykla gali sustiprinti Lietuvos pozicijas pasaulinėje lazerių tiekimo grandinėje, pritraukti investicijų, kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir skatinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą regione. Svarbiausi iššūkiai – komponentų tiekimo užtikrinimas, gamybos mastelio pakėlimas ir specialistų rengimas, tačiau projekto automatikos orientacija gerokai palengvina šiuos procesus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.