Šiltuoju metų laiku, kai dažnai patiriame intensyvesnį fizinį krūvį ar ilgiau būname saulėje, daugelis gali susidurti su nemalonia nosies kraujavimo problema. Nors dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau kartais galite keisti dažnumas ar gausumas gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus, įskaitant problemas dėl kraujo krešėjimo. Nosies kraujavimas gali būti ne tik vietinis reiškinys, bet ir signalas apie organizmo vitamino trūkumą ar sistemines sveikatos problemas, kurios reikalauja dėmesio.
Vasara ir kraujagyslių trapumas
Vasaros metu aukšta oro temperatūra veikia mūsų organizmo kraujagysles – jos išsiplečia, kad organizmas galėtų atvėsti. Tačiau tokia išsiplėtusi būklė jas išretina ir padaro labiau pažeidžiamas. Gydytojas hematologas Kazimieras Maneikis pabrėžia, kad dėl to net įprasti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus nosies pūtimas ar fizinis aktyvumas, gali sukelti kraujavimą. Be to, karštis dažnai kelia kraujospūdį, o tai dar labiau didina kraujavimo riziką.
Kraujavimo priežastys – vietinės ir sisteminės
Nosies kraujavimas gali būti sukeltas daugelio priežasčių. Žmogaus nosies gleivinė yra itin jautri – dažnas sausumas, traumos, alergijos, uždegimai kaip rinitas ar sinusitas gali padidinti kraujavimo tikimybę. Vaikams nosies kraujavimas dažnai pasitaiko dėl savo trapių ir paviršinių kraujagyslių struktūros. Tačiau ne visada priežastys yra paviršutiniškos.
Dažnai pasitaikančios sisteminės priežastys susijusios su kraujospūdžio padidėjimu, vartojamais vaistais (ypač kraują skystinančiais), hormoniniais pokyčiais, pavyzdžiui, nėštumu, ar kraujo krešėjimo sutrikimais. Gydytojas pabrėžia, jog kartojantis kraujavimui ar trukus ilgiau nei 10 minučių, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes šie simptomai gali būti pirmieji rimtesnės ligos požymiai.
Kada kreiptis pagalbos?
Nosies kraujavimas tampa pavojingas, jei jis pasikartoja dažnai, yra gausus arba sunkiai sustabdomas.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei kartu pasireiškia ir kitų kraujavimo požymių – kraujuojančios dantenos, mėlynės be aiškios priežasties ar net kraujas šlapime ar išmatose. Tokiais atvejais reikia atlikti išsamų kraujo krešėjimo tyrimą.
Be to, susirūpinti turėtų vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač jei šeimoje yra buvę paveldimų kraujo krešumo sutrikimų, nes tai gali būti pavojingi įgimti kraujavimo sutrikimai.
Kraujo krešėjimo sutrikimų diagnozė
Norint nustatyti kraujo krešėjimo problemas, hematologas vertina ne tik kraujavimo dažnumą ir pobūdį, bet ir paciento šeimos sveikatos istoriją bei bendrą organizmo būklę. Atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, tokie kaip bendras kraujo tyrimas, krešėjimo parametrai (PT, APTT, INR, fibrinogenas), specializuoti krešėjimo faktorių testai bei trombocitų funkcijos įvertinimas. Kartais, nepaisant normalaus trombocitų kiekio, jų funkcija gali būti sutrikusi, todėl kompleksinis vertinimas yra būtinas.
Įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai
Įgimti sutrikimai, kaip hemofilija ar von Willebrando liga, paprastai pasireiškia ankstyvame amžiuje ir dažnai turi šeimyninį paveldimumą. Hemofilija pasižymi trūkumu tam tikrų krešėjimo faktorių, dėl ko gali būti sunkus kraujavimas į raumenis ar sąnarius. Von Willebrando liga, nors dažniau lengvesnės formos, sukelia dažnesnį nosies kraujavimą bei ilgesnį menstruacinį kraujavimą moterims.
Įgyti krešumo sutrikimai dažnai susiję su kepenų ligomis, vitamino K trūkumu ar autoimuninėmis ligomis. Kepenys sintetina daugumą kraujo krešėjimui reikalingų baltymų, tad jų funkcijos sutrikimai tiesiogiai paveikia kraujo krešėjimą. Vitaminas K, būtinas kai kurių krešėjimo faktorių gamybai, gali būti trūkstamas dėl virškinimo trakto ligų ar antibiotikų vartojimo. Autoimuninės ligos, kaip imuninė trombocitopenija, sukelia trombocitų naikinimą ir didina kraujavimo riziką. Taip pat vaistai, ypač kraują skystinantys ar antiagregantai, gali prisidėti prie dažnesnių ir gausesnių kraujavimų.
Onkologinės ligos kaip kraujavimo priežastis
Kraujavimas iš nosies gali būti ir onkologinės ligos simptomas. Leukemijos, limfomos ir jų gydymas veikia kraujo ląstelių gamybą ir funkcijas, todėl nosies kraujavimas yra tik dalis bendrų pacientui išryškėjusių požymių.
Kaip teisingai stabdyti kraujavimą iš nosies?
Dažniausiai nosies kraujavimo sustabdymui pakanka paprastų priemonių. Reikėtų atsisėsti, nusiraminti ir galvą šiek tiek palenkti į priekį, o ne atgal – tai padeda išvengti kraujo pateikimo į ryklę ir pavojaus užspringti. Nosies minkštą dalį reikia suspausti dviem pirštais ir laikyti apie 10–15 minučių, nekalbant ir nesiuojant.
Šalto kompreso uždėjimas ant nosies tiltelio ar sprando dar labiau sumažina kraujagyslių išsiplėtimą ir sumažina kraujavimo intensyvumą. Svarbu žinoti, kad atlošti galvą nerekomenduojama, nes tai gali sukelti nemalonius pojūčius ir komplikacijas.
Jeigu kraujavimas nesiliauja ilgiau nei 15–20 minučių, yra gausus arba pasikartoja, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus, ypač jei kraujuojama po trauma ar vartojami medikamentai, turintys poveikį kraujo krešėjimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.