Nauja apžvalga rodo, kad reguliškas pupelių ir sojos produktų vartojimas gali būti susijęs su mažesne hipertenzijos rizika. Mokslininkai išanalizavo 12 prospektyvių tyrimų, kuriuose dalyviai buvo stebimi ilgą laiką, ir nustatė aiškius ryšius tarp valgymo įpročių ir kraujospūdžio rizikos. Tyrimo autoriai siekė „clarify the association,” tarp ankstesniuose tyrimuose pastebėtų tendencijų ir tvirtesnių įrodymų.
Tyrimo apimtis ir metodika
Apžvalgoje įtraukti tyrimai apėmė nuo maždaug 1 100 iki 88 500 dalyvių, o duomenys rinkti įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant JAV, Europą ir Azijos valstybes. Analizė buvo atlikta ištyrus įpročius, o ne kontroliuojant griežtai skiriamus maisto kiekius, todėl rezultatai atspindi realius mitybos modelius. Nepaisant to, autorių vertinimas ir statistinė korekcija leido atsižvelgti į tokius faktorius kaip amžius, fizinis aktyvumas ir bendros mitybos ypatybės.
Kiek reikia suvartoti, kad būtų nauda?
Remiantis apžvalga, žmonės, vartoję daugiausiai ankštinių daržovių, turėjo apie 16 % mažesnę hipertenzijos riziką, o daugiausiai sojos produktų vartoję – apie 19 % mažesnę riziką, palyginti su mažiausiai vartojusiais. Konkrečiai, apie 100 g ankštinių per dieną – tai maždaug pusė puodelio iki vieno puodelio virtų pupelių, žirnių ar lęšių – siejosi su 12–14 % mažesne rizika, o iki 170 g per dieną – su iki 30 % mažesne rizika. Sojos produktams apskaičiavimai rodė, kad 60–80 g per dieną (pvz., pusė puodelio edamame arba mažiau nei vienas tofu patiekalas) susiję su 28–29 % rizikos sumažėjimu.
Tyrimo ribotumai
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad tai yra stebimųjų tyrimų analizė, todėl negalima vienareikšmiškai teigti priežastinio ryšio. Tyrimuose taip pat skyrėsi populiacijos ir vartotų produktų tipai, todėl neaišku, ar tam tikros pupelės ar sojos formos yra veiksmingesnės negu kitos.
Galimos mechanistikos ir praktinės rekomendacijos
Tyrimo autoriai nurodo, kad nauda gali kilti iš skaidulų poveikio — jos mažina cholesterolį, stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje ir skatina žarnyno mikrobiotos gamybą naudingų trumpųjų grandžių riebalų rūgščių.
Sojoje esančios izoflavonų formos, genisteinas ir daidzeinas, taip pat gali turėti priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį. Be to, „Both legumes and soy have been associated with less weight gain, and obesity is a major risk factor for hypertension,” sakė vienas iš tyrimo autorių.
Praktiškai piliečiams lengva pradėti didinti ankštinių ir sojos produktų vartojimą: tofu galima trupinti į troškinius, edamame garinti ir pabarstyti druska, konservuotas juodąsias pupeles dėti į sriubas ar salotas, o humusas ir virtos baltosios pupelės suteiks kremiškumo padažams ir smoothie. Reikėtų didinti porcijas palaipsniui, gerai nuplauti konservuotus produktus ir mirkyti džiovintas pupeles, kad sumažėtų virškinimo diskomfortas.
Kaip pažymėjo kardiologė Sirisha Vadali, tyrimas „strongly” palaiko ankštinių ir sojos naudą ir „meaningfully advance the field”. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, „is how achievable they are,” bei pridūrė: “Legumes and soy aren’t exotic superfoods. Better yet, they’re affordable, familiar, and adaptable. For [hypertension] prevention, the biggest gains come from moving intake from rarely to regularly.”
Apibendrinant, įtraukimas daugiau pupelių ir sojos produktų į kasdienę mitybą gali būti paprastas ir efektyvus žingsnis kraujospūdžio prevencijai, tačiau reikalingi papildomi atsitiktinių imčių tyrimai, kad būtų patvirtintas priežastinis ryšys.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.