Kritinė situacija: širdies ligomis sergantys pacientai nebegali įpirkti kompensuojamųjų vaistų

Pastaruoju metu Lietuvoje itin aktuali problema tapo kompensuojamųjų vaistų prieinamumo mažėjimas, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Dėl šios priežasties jau antrą kartą per kelis mėnesius pacientų organizacijos kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu spręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti ligoniams prieinamą gydymą.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba vasario mėnesį į Seimą pateikė signalą dėl sumažėjusio kompensuojamųjų vaistų prieinamumo. Apie 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų, gydančiųsi įvairius lėtinius susirgimus, tokius kaip širdies ir kraujagyslių ligos, astma, prostatos ligos ir psichinės sveikatos sutrikimai, naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne nerado savo vartojamų medikamentų.

Problemos mastas ir pasekmės pacientams

Draugijos „Sveika širdis“ pirmininkė Rasa Šemiotienė pabrėžia, kad tokia situacija kelia didelį nerimą. Nuoseklus ir ilgalaikis gydymas yra būtinas siekiant kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip hipertenzija ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Pacientams reguliariai vartojant vaistus, galima užkirsti kelią ligų progresavimui ir sunkioms komplikacijoms. Tačiau kai kompensuojamieji vaistai tampa nepasiekiami arba jų reikia įsigyti už pilną kainą, dalis pacientų gali tiesiog priversti nutraukti gydymo kursą.

R. Šemiotienė akcentuoja, kad leidžiant pacientams rinktis ir gydytis savo jau vartojamais medikamentais, būtų galima užtikrinti gydymo tęstinumą, nepaisant pasikeitimų kompensuojamųjų vaistų sąrašuose, kas šiuo metu nėra užtikrinta. Tokie pokyčiai ne tik pagerintų pacientų gyvenimo kokybę, bet ir sumažintų sveikatos sistemos apkrovą, nes laiku gydomos ligos nesivystytų į sunkius atvejus, reikalaujančius intensyvesnės ir brangesnės pagalbos.

Teisinis kontekstas ir planuojami pokyčiai

Praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė vaistų kompensavimo tvarka, kai Vyriausybė nustato bazines vaistų kainas be aiškių teisinių kriterijų, prieštarauja Konstitucijai. Todėl iki 2023 metų sausio pirmos dienos turėjo būti įgyvendintos atitinkamos teisės aktų pataisos.

Sveikatos apsaugos ministerija jau pradėjo teisės aktų pakeitimų svarstymą, tačiau kol kas nėra aišku, kada bus pristatytos konkrečios ministerijos iniciatyvos ir kaip jos paveiks pacientų situaciją.

Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kainynai sudaromi ir atnaujinami du kartus per metus bei galioja šešis mėnesius. Naujas kainynas turėtų įsigalioti nuo liepos pirmos dienos, tačiau pacientų organizacijos perspėja, kad situacija reikalauja skubių ir neatidėliotinų sprendimų.

Ką sako pacientų organizacijos ir ką tai reiškia visuomenei?

Rasa Šemiotienė ragina neatidėlioti sprendimų, nes „gydytis pacientams reikia šiandien, o ne už pusmečio ar kitais metais“. Tai atskleidžia didelį netikrumą ir nerimą, kuris apima ne tik sergančiuosius, bet ir jų šeimas. Vaistų prieinamumo problemos gali turėti rimtų pasekmių visuomenės sveikatai ir socialinei gerovei, nes laiku negydomos ligos sukelia didesnius sveikatos sutrikimus, padidina mirtingumą ir sumažina žmonių darbingumą.

Situaciją apsunkina ir faktas, jog dėl šių pokyčių dalis pacientų priversti mokėti visą vaisto kainą, kas yra papildomas finansinis krūvis daugeliui šeimų. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją ir infliaciją, kuri mažina žmonių pirkimo galią.

Siekiant užtikrinti pacientų gerovę, būtina ne tik keisti teisės aktus, bet ir didinti valstybės dėmesį šiai problemai, įtraukiant visas suinteresuotas puses – sveikatos sektoriaus specialistus, pacientų atstovus, politikus ir farmacijos pramonę. Tik bendromis pastangomis bus galima sudaryti veiksmingą sistemą, kuri garantuos nuolatinę ir prieinamą gydymą visiems sergantiems lėtinėmis ligomis.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 2 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *