Europos Sąjungos gynybai atsakingas komisaras Andrius Kubilius ragina ES ir jos partnerius neapsiriboti vien tik gynyba prieš Rusijos hibridines atakas, bet būti pasirengusiems reaguoti priemonėmis, kurios Maskvai būtų tokios pat skausmingos kaip Europai padaryta žala. Šį pareiškimą jis pažymėjo kalbėdamas prieš Europos Parlamento Gynybos komitetą, remiantis pranešimu žiniasklaidoje.
Ką pasakė Kubilius
Kubilius pabrėžė, kad atsako pobūdžio iš anksto skelbti nereikia – taktika ir priemonės turi išlikti strateginės paslapties dalis, tačiau ES turi turėti gebėjimą daryti „skaudų poveikį“ priešininko teritorijoje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos eskalaciją: grasinimus, hibridinius veiksmus ir sabotažą, taip pat retoriką, kuri reaguojant gali kelti papildomą riziką regionui.
Lavrovo pareiškimas ir atsakomybės ribos
Komentuodamas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginį, kad Europos fabrikai, aprūpinantys Ukrainą, yra teisėti taikiniai, Kubilius aiškiai perspėjo apie pasekmes: smūgis gamykloms ES teritorijoje reikštų NATO 5-ojo straipsnio taikymą. Tokia nuostata taip pat iliustruoja, kad hibridinis konfliktas gali lengvai peraugti į platesnį saugumo incidentą, jeigu smūgiai paveiktų NATO šalis arba civilinę infrastruktūrą ES teritorijoje.
Hibridinės gynybos esmė ir praktika
Hibridinės gynybos samprata apima ne tik karinius, bet ir kibernetinius, ekonominius, informacinius bei teisėsaugos priemonių rinkinius. Efektyvi atsvara reikalauja greito reagavimo mechanizmo, tikslaus priešo veiksmų atribucijos (kas atakoje dalyvavo) ir tarptautinio teisinio pagrindo sankcijų ar atsakomųjų priemonių taikymui. Kubilius akcentuoja, jog atskleisti konkrečių veiksmų nereikia, tačiau būtina turėti pasirengimą juos įgyvendinti, jei prireiks.
NATO vaidmuo ir kolektyvinė gynyba
Komisaras taip pat pabrėžė, kad realios karinės agresijos atveju NATO turi gebėti atsakyti ryžtingai ir efektyviai. NATO kolektyvinės gynybos principas – 5-asis straipsnis – išlieka kertiniu akmeniu, užtikrinančiu, kad ES šalių teritorinę vientisumą pažeidus, atsakymas nebūtų vien šalies ar regiono reikalas, o kolektyvinis įsipareigojimas.
Ko galima tikėtis toliau?
Praktinis žingsnis – stiprinti ES gebėjimus kibernetinio saugumo, žvalgybos, teisinės ir sankcijų koordinacijos srityse, taip pat gerinti civilinį atsparumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Be to, politinis signalas yra svarbus: aiški retorika ir pasirengimas gali atgrasyti nuo eskalacijos, tačiau kartu būtina išlaikyti diplomatinius kanalus ir tarptautinį bendradarbiavimą, kad prireikus būtų galima greitai ir teisėtai sureaguoti.
Kubiliaus pareiškimas primena, kad hibridinis karas neturi aiškių ribų – tai kompleksinė grėsmė, reikalaujanti koordinuoto atsako, kurio tikslas yra neprovokuoti nebūtinos konfrontacijos, bet užtikrinti efektyvią apsaugą ir atgrasymą.
