Atlikus 17 mokslinių darbų analizę, mokslininkai rado statistinį ryšį tarp kontaktų su katėmis ir didesnės tikimybės susirgti šizofrenijos spektro sutrikimais. Tyrimo autoriai konstatuoja, kad kačių šeimininkai analizėje turėjo maždaug dvigubai didesnę riziką, tačiau pabrėžia, kad tai yra koreliacija, kuri negarantuoja tiesioginės priežasties ir pasekmės.
Analizės esmė ir kokybės vertinimas
Autoriai, įvertinę mokslinius darbus iš keliolikos pasaulio šalių ir per pastaruosius dešimtmečius atliktus tyrimus, pažymi, kad dauguma įtrauktų darbų buvo atvejo ir kontrolės tipo. Tokie tyrimai gali atskleisti statistinius ryšius, tačiau jie dažnai neįvertina visų galimų konfounderių – socialinių, genetinių ar aplinkos veiksnių, kurie taip pat gali lemti psichinės sveikatos sutrikimų atsiradimą. Todėl pateikti rezultatai turi būti interpretuojami atsargiai.
Kaip parazitas veikia smegenis?
Pagrindine hipoteze laikomas mikroskopinis parazitas Toxoplasma gondii (toksoplazma), kuris daugintis gali katės organizme, o žmonėms perduodamas užterštu vandeniu, nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar per kontaktą su kačių ekskrementais. Patekęs į žmogaus organizmą, parazitas gali prasiskverbti į centrinę nervų sistemą ir paveikti neuromediatorius, todėl anksčiau jis buvo siejamas su asmenybės pokyčiais bei psichozės simptomų atsiradimu.
„Mes nustatėme, kad asmenys, turėję kontaktą su katėmis, turėjo maždaug 2 kartus didesnę tikimybę susirgti šizofrenija”, – apibendrino tyrimo autoriai.
Neskubėkite nuteisti pūkuotukų
Tyrimo autoriai ragina nepanikuoti ir pabrėžia kelis svarbius niuansus: koreliacija nereiškia priežastinio ryšio, daug darbų turi metodologinių trūkumų, o kitų rizikos veiksnių poveikis dažnai nebuvo tinkamai įvertintas. Be to, kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad reikšmingas yra ankstyvas kontaktas su katėmis – apie 9–12 metų amžiuje, tuo tarpu kitais atvejais ryšys nebuvo aptiktas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad psichikos sveikatos pokyčius gali lemti ir kiti infekciniai agentai ar traumos, pavyzdžiui, įkandimai, susiję su bakterijomis Pasteurella multocida, kurie kai kuriais atvejais buvo siejami su didesniais šizotipijos rodikliais.
Praktiniai patarimai ir tolesni žingsniai
Kol mokslas nepasiekė aiškių priežastinių išvadų, gydytojai ir veterinarai rekomenduoja paprastus prevencijos veiksmus: reguliariai valyti kačių kraiko dėžę (nepaliekant jos vaikų pasiekiamoje vietoje), kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnais, tinkamai termiškai apdoroti mėsą ir užtikrinti higieną maisto ruošimo metu. Imuniniu silpnumu sergantiems asmenims ir nėščioms moterims patartina pasitarti su gydytoju dėl papildomų saugos priemonių.
Mokslininkai reziumuoja, kad norint priimti galutines išvadas reikia naujų, kokybiškesnių prospektyvinių tyrimų su didesnėmis imtimis, kurie leistų išskirti parazito poveikį nuo kitų rizikos veiksnių ir įvertinti tikrąjį rizikos mechanizmą. Iki tol svarbu saugoti psichinę sveikatą ir laikytis pagrindinių higienos taisyklių, neužmirštant ir gyvūnų gerovės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.