Vasaros metu legioneliozės atvejų dažnis Europoje padidėja, todėl svarbu žinoti pagrindines prevencijos priemones ir reguliariai prižiūrėti namų bei daugiabučių vandens sistemas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena: tinkama vandens temperatūra, įrangos priežiūra ir užsistovėjusio vandens vengimas ženkliai sumažina užsikrėtimo riziką.
Kaip užsikrečiama?
“Žmonės legionelioze gali užsikrėsti įkvėpę Legionella bakterijomis užteršto aerozolio – smulkių vandens lašelių, susidarančių naudojantis dušais, sūkurinėmis voniomis, fontanais, vandens purškimo įrenginiais ar kitomis vandens sistemomis. Svarbu žinoti, kad legioneliozė neplinta geriant vandenį ir nėra perduodama nuo žmogaus žmogui. Nors susirgti gali kiekvienas, didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems asmenims, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpimas užteršto vandens aerozolio. Todėl riziką mažina tiek techninės priemonės, tiek paprasti kasdieniai veiksmai vonios kambaryje ar bendrai naudojamose erdvėse.
Pagrindinės prevencijos priemonės
Vandens temperatūra – vienas svarbiausių veiksnių. Karštas vanduo vartotojo čiaupe, nuleidus vandenį vieną minutę, turėtų būti ne žemesnės nei 50 °C temperatūros, o šaltas vanduo – ne aukštesnės nei 20 °C. Daugiabučiuose šių reikalavimų laikymąsi turi užtikrinti pastato administratoriai arba šildymo ir vandens sistemų specialistai, tačiau tas pats aktualu ir individualių gyvenamųjų namų bei elektrinių boilerių savininkams.
Užsistovėjęs vanduo yra palankiausia terpė Legionella dauginimuisi. Po ilgesnių nebuvimo periodų, pavyzdžiui, grįžus iš atostogų, rekomenduojama iš visų čiaupų ir dušo galvučių stipria srove bent 5 minutes nuleisti tiek karštą, tiek šaltą vandenį prieš jį naudojant.
Toks paprastas veiksmas padeda išplauti stovinčio vandens zonas ir sumažinti užterštumo tikimybę.Reguliari įrangos priežiūra taip pat būtina: dušo galvutes, čiaupus ir kitus vandens antgalius rekomenduojama valyti ir nukalkinti bent kartą per mėnesį. Boilerius, rezervuarus ir kitas šildymo bei vandens tiekimo sistemas būtina prižiūrėti pagal gamintojų nurodymus; esant abejonėms, vertėtų kreiptis į įrangos tiekėjus arba profesionalias techninės priežiūros įmones. Dideliems pastatams gali prireikti papildomų priemonių – termiško plovimo ar dezinfekcijos, kuriuos turi vykdyti specialistai.
Situacija Lietuvoje ir ką daryti
NVSC duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais Lietuvoje registruoti 23 legioneliozės atvejai, iš jų – 2 mirties atvejai. Susirgimai fiksuoti keliuose apskrityse, dauguma sergančiųjų buvo vyresni nei 45 metų. Šie skaičiai primena, kad prevencija ir tinkama priežiūra yra svarbios ne tik viešosioms erdvėms, bet ir namų aplinkai.
Jeigu kyla įtarimas dėl vandens kokybės ar įrangos būklės, pirmiausia kreipkitės į pastato administraciją ar įrangos tiekėją. Pasireiškus aukštai temperatūrai, kosuliui ar kvėpavimo sunkumams, ypač priklausantiems rizikos grupėms, nedelsiant kreipkitės į gydytoją – ankstyva diagnostika ir gydymas gali reikšmingai pagerinti prognozę.
Apibendrinant, paprastos ir nuoseklios priemonės – tinkama temperatūra, reguliari įrangos priežiūra ir vandens apiplovimas po ilgo stovėjimo – leis žymiai sumažinti legioneliozės riziką ir saugiau mėgautis vasaros malonumais.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




