Per pirmąjį 2024 metų pusmetį Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino daugiau nei 21 toną pasenusių arba nebereikalingų vaistų, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. Tai net 7 tonos daugiau farmacinių atliekų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šis ženklus atliekų kiekio padidėjimas atspindi ne tik augantį visuomenės ekologinį sąmoningumą, bet ir neracionalaus vaistų vartojimo bei įsigijimo mastą Lietuvoje.
Vaistų grąžinimo tendencijos atskleidžia vartojimo problemas
Kaip pabrėžia VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė, nors džiugina didėjanti gyventojų atsakomybė dėl aplinkos tausojimo, vaistų perteklius kelia klausimų apie jų racionalumą. „Jei vaistai būtų įsigyjami ir vartojami atsakingiau, dalis atliekų tiesiog nesusidarytų. Per penkerius metus pasiekėme tokį lygį, kad per pusmetį surenkama tiek vaistų atliekų, kiek anksčiau per metus,“ – akcentuoja ji.
Gyventojų nuomonės tyrimai atskleidžia įpročius
Pagal 2023 metais atliktą sociologinį tyrimą, net 66 procentai Lietuvos namų ūkių turi namuose pasenusių ar nebenaudojamų vaistų. Didžioji dalis gyventojų šias atsargas saugo siekdami būti pasiruošę netikėtoms sveikatos problemoms, o 23 proc. vaistų likučius sukaupė nutraukus gydymą anksčiau nei rekomenduota. Be to, 19 proc. apklaustųjų prisipažino, kad vartoja mažiau vaistų nei paskiria gydytojas, o 10 proc. jais perka kompensuojamus vaistus nuolat, ne visada juos vartodami. Tai rodo neracionalų požiūrį į vaistų vartojimą, kuris lemia vaistų nuostolius ir perteklines išlaidas.
Finansinės ir aplinkosaugos pasekmės
Lietuvoje net 78 proc. receptinių vaistų yra kompensuojami valstybės lėšomis, todėl didelė dalis grąžinamų vaistų kainuoja ne tik patiems pacientams, bet ir valstybės biudžetui. Pacientai dažnai moka priemokas, o valstybė investuoja į vaistų kompensacijas socialiai pažeidžiamoms grupėms. Tai reiškia, kad neracionalus vaistų vartojimas sukelia nereikalingas finansines naštas visai visuomenei. Sutaupytos lėšos galėtų būti nukreiptos efektyvesniam gydymui, modernių vaistų kompensavimui ir kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti.
Racionalus vaistų vartojimas – bendras atsakomybės klausimas
VLK specialistai pabrėžia, kad racionalus vaistų vartojimas reiškia skirti ir vartoti tik būtinus vaistus, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius bei rekomenduojamą dozę ir gydymo trukmę. Gydytojas pirmą kartą gali išrašyti vaistus trumpesniam laikotarpiui, įvertindamas paciento būklę ir reakciją į gydymą. Toks požiūris leidžia išvengti vaistų pertekliaus ir minimizuoja vaistų atliekų kiekį.
Vaistų atliekų surinkimas – svarbi aplinkosaugos priemonė
Gyventojai kviečiami pasenusiais ar nebereikalingais vaistais atsikratyti atsakingai – juos nemokamai grąžinti bet kurioje vaistinėje. Tai yra vienintelis saugus būdas apsaugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio ir užkirsti kelią galimų apsinuodijimų rizikai. Tinkamas vaistų atliekų tvarkymas yra ne tik ekologinis, bet ir sveikatos apsaugos iššūkis, kurį galima spręsti tik subalansuotu ir atsakingu požiūriu į vaistų vartojimą bei jų įsigijimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.