Cukrinis diabetas – viena iš dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų pasaulyje ir Lietuvoje, kuri klastingai įsišaknija organizme, nesukeldama jokių skausmo simptomų. Dėl to daugelis žmonių net neįtaria, kad serga šia liga, kol neatsiranda rimtesnių komplikacijų. Ši liga susijusi su angliavandenių apykaitos sutrikimais, lemiančiais padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, o šiuo metu visame pasaulyje cukrinis diabetas diagnozuotas maždaug pusei milijardo žmonių. Lietuvoje oficialiai serga daugiau nei 140 tūkstančių žmonių, iš kurių apie 90 procentų – 2 tipo diabetu sergantys pacientai.
Cukrinio diabeto nerimas – šios ligos sunkiai pastebimos pradžia
Oskaro Minkovskio diabeto centro specialistė Eglė Minevičienė pabrėžia, kad tikroji sergamumo cukriniu diabetu statistika yra ženkliai didesnė, nes daugybė žmonių serga nediagnozuotai. Būtent 2 tipo diabeto paplitimas Lietuvoje yra labai didelis – tai lėtinė liga, kurios pradžioje žmogus nėra varginamas jokių specifinių simptomų ar skausmo. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nesukelia tiesioginio diskomforto, todėl daugelis pacientų jaučiasi gerai ir neieško medicininės pagalbos, nors ligos šaknys jau nuo to momento pamažu žalina organizmą.
Gyvensenos įpročių įtaka 2 tipo cukrinio diabeto vystymuisi
LSMU lektorius ir Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas pažymi, kad moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausia 2 tipo diabeto atsiradimo dalis glūdi modernios gyvensenos pasekmėse. Nesubalansuota mityba, per didelis stresas, nesaikingas alkoholio ir tabako gaminių vartojimas bei fizinio aktyvumo stoka yra pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys šios ligos vystymąsi. Šie rizikos veiksniai lėmė, kad Lietuvoje gydymo poreikis yra labai didelis, tačiau specialistai džiaugiasi galėdami pasiūlyti pažangias, mokslu pagrįstas programas, padedančias pacientams suvaldyti ligą.
Mokslu pagrįstos gyvensenos intervencijos ir jų nauda
LSMU specialistų sukurta individualizuota gydymo programa atrodo kaip efektyvus būdas ne tik mažinti cukraus kiekį kraujyje, bet ir siekti ligos regresijos bei geresnio kasdienio valdymo.
Gyvensenos medicinos specialistai akcentuoja, kad labai svarbu atsižvelgti į individualius žmogaus poreikius ir gyvenimo ritmą – ne visi gali radikaliai keisti savo dienos režimą, todėl programa pritaikoma kiekvienam pacientui atskirai. Intensyvus dviejų savaičių panardinimas į naujas patirtis leidžia pacientams išmokti sveikesnių įpročių, pasiekti tikrus rezultatus, kuriuos mato tiek specialistai, tiek patys pacientai.
Psichologinė motyvacija – kelias į sėkmę
Centro psichologė Laura Digrytė-Šertvytienė atkreipia dėmesį, kad ilgalaikiai pokyčiai yra įmanomi tik tuomet, kai pacientas turi tvirtą motyvaciją ir supratimą, kaip pasiekti savo tikslus. Dažnai žmonės išsikelia nerealius lūkesčius, kurie greitai tampa kliūtimi siekti realių rezultatų, todėl svarbu, kad šie tikslai būtų pamatuojami, svarbūs ir pasiekiami. Tik tokiu būdu motyvacija išlieka, o pacientas sugeba nuosekliai laikytis gydymo ir gyvensenos režimo.
Fizinio aktyvumo ir maistingos mitybos svarba
Tomas Vaičiūnas ypač pabrėžia, kad sergant 2 tipo diabetu reikėtų ne tik dėmesį skirti kalorijų kiekiui, bet ir produktų maistingumui. Vidutinio ar mažo intensyvumo fizinis aktyvumas yra daugelio sėkmingų gydymo atvejų pagrindas ir gali teikti ne tik fizinę naudą, bet ir psichologinį pasitenkinimą bei geresnę gyvenimo kokybę. Būtent per pratimus ir subalansuotą mitybą galima pasiekti cholesterolio mažėjimą, svorio kritimą ir bendrą paciento būklės gerėjimą per santykinai trumpą laikotarpį.
Ilgalaikė pagalba ir tvarus gyvenimo būdas
Įgytos žinios ir pokyčiai – tai tik pradžia. Kad būtų išvengta grįžimo į ankstesnius nesveikus įpročius, pacientams suteikiama galimybė ir toliau konsultuotis ir tęsti gydymo programą net ir išėjus iš centro. Tokia nuolatinė priežiūra ir palaikymas padeda užtikrinti, kad ilgalaikiai rezultatai bus išsaugoti ir diabetu sergantis žmogus galės gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą.
Apibendrinant, cukrinis diabetas Lietuvoje yra itin paplitusi, tačiau dažnai nepastebima ir negydoma liga, kuriai būdingi nematomi simptomai. Mokslu pagrįstos, individualizuotos gyvensenos intervencijos bei profesionali medicininė priežiūra tampa efektyviausiu būdu siekiant išvengti ligos progresavimo ir užtikrinti pacientų gerą savijautą bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.