Padidėjus pranešimų apie galimą maro atvejį Rusijoje, Europos Komisija praneša, kad stebi situaciją ir yra pasirengusi imtis būtinų priemonių. Informacijos skaidrumas ir greitas ekspertų bendradarbiavimas tapo kertiniu aspektu, kadangi maras Europoje oficialiai nebuvo registruotas daugiau nei pusę amžiaus.
Kas nutiko Rusijoje
Remiantis ataskaitomis, incidentas siejamas su laboratorijos darbuotojos mirtimi Irkutsko srityje. Vėliau vietos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie šimtus žmonių, kuriems taikoma stebėsena – pirminiai duomenys minėjo 189 asmenis, vėliau minimas skaičius siekė 197. Dalį sensacingų įrašų medija vėliau ištrynė.
Rusijos institucijos pranešė įvedusios karantiną kai kuriose ligoninėse ir ėmusis „specialių priemonių“. Tuo pat metu „Rospotrebnadzor“ tvirtino, kad situacija Irkutsko ir Šelechovo miestuose yra stabili ir kad mirusios darbuotojos organizme neaptikta mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla. Visgi tarptautiniai stebėtojai, įskaitant JAV ir ES institucijas, registruoja šiuos pranešimus ir reikalauja aiškumo.
Ką svarbu žinoti apie marą
Citata iš Europos Komisijos atstovės spaudai pranešimo paliktina identiška:
„Maras yra užkrečiamoji liga, kurią gali sukelti bakterija _Yersinia pestis._ Ji gydoma antibiotikais, o Europoje jos nebuvo jau daugiau nei 50 metų.” Eva Hrncirova
Maras gali pasireikšti įvairiomis formomis: bubonine, pneumonine ir septicemine. Buboninė forma dažniausiai perduodama per blusas, užsikrėtusias nuo graužikų, o pneumoninė gali plisti tarp žmonių oro lašeliniu būdu ir yra pavojingiausia dėl greito pašalinės plitimo galimybės.
Svarbu pabrėžti, kad ligą galima gydyti antibiotikais, ypač ankstyvose stadijose. Todėl sveikatos priežiūros sistemos ir vaistų atsargos yra kertiniai elementai ribojant protrūkio pasekmes. Europos Komisijos atstovė pabrėžė, kad po COVID-19 pandemijos ES gerokai patobulino pasirengimą ir DG HERA rengia planus ligų kontrolei.
Tarptautinis reagavimas ir rizikos valdymas
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įtraukti į stebėjimą.
Komisija pažymi, kad turi įvairias sistemas ir mechanizmus reagavimui, tačiau negalėjo konkrečiai patvirtinti, ar ES turi pakankamai antibiotikų didesniam protrūkiui.
Ekspertai pabrėžia, jog greitas ir skaidrus duomenų dalijimasis, vietos sveikatos institucijų ir tarptautinių organizacijų koordinacija yra būtini norint laiku nustatyti protrūkio mastą ir užkirsti kelią tolesniam plitimui. Taip pat svarbios prevencinės priemonės — sanitarija, graužikų kontrolė ir stebėsena ties pasienio bei laboratorijų saugumo srityse.
Išvados: kol kas trūksta galutinės informacijos, tačiau signalai verčia imtis atsargumo priemonių. ES institucijų dėmesys reiškia, kad, prireikus, bus inicijuotas tarptautinis reagavimas, tačiau visuomenė raginama nesiskubinti su panika ir sekti tik patikimus šaltinius.