Europos Sąjungos gyventojų skaičiuojama apie 6 milijonus žmonių serga dažniausiai pasitaikančiu širdies ritmo sutrikimu – prieširdžių virpėjimu. Tai būklė, kai prieširdžiai susitraukia neritmiškai ir chaotiškai, todėl širdies darbas tampa neefektyvus. Prieširdžių virpėjimas gali pasireikšti skirtingais formomis: ūminis priepuolis, trunkantis iki 48 valandų, arba lėtinis, kai sutrikimas išlieka ilgai arba nuolat. Šis širdies ritmo sutrikimas yra labai pavojingas, nes dažnai nesukelia aiškių simptomų, bet gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus ir net staigią mirtį.
Kokios yra prieširdžių virpėjimo pasekmės?
Prieširdžių virpėjimas padidina ne tik insulto riziką, bet ir staigios mirties, širdies nepakankamumo bei bendro mirštamumo tikimybę. Neritmiški širdies susitraukimai gali sukelti kraujo krešulių susidarymą prieširdžiuose, kurie vėliau gali atitrūkti ir patekti į kraujotaką. Tokiu būdu krešuliai gali užkimšti smegenų arterijas, sukelti išeminį insultą, arba užblokuoti kitas svarbias arterijas, pavyzdžiui, kojų ar žarnyno kraujotaką, sukeldami gangreną ar infarktą. Taip pat yra galimybė, kad krešulys užkimš širdį maitinančią arteriją – vadinamąją koronarinę arteriją, kas gali baigtis širdies infarktu.
Simptomų nebuvimas – didžiausia grėsmė
Vienas iš pavojingiausių aspektų yra tai, kad prieširdžių virpėjimas dažnai nesukelia pastebimų simptomų. Žmonės gali nejusti jokių negalavimo požymių ir ignoruoti problemą, todėl nesikreipia į gydytojus laiku. Kai kurie pacientai jaučia greitą ir neritmišką pulsą, dusulį ar galvos svaigimą, tačiau yra ir tokių, kuriems širdies ritmo sutrikimas būna nepastebimas. Gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas atkreipia dėmesį, kad būtent nejausminga eiga didina insulto ir kitų komplikacijų riziką, nes neretai medicininė pagalba pradedama teikti per vėlai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Prieširdžių virpėjimą gali sukelti daugybė priežasčių, dažniausiai – jau esamos širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip koronarinė širdies liga, arterinė hipertenzija, širdies vožtuvų sutrikimai.
Taip pat svarbūs yra metaboliniai sutrikimai, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar skydliaukės ligos. Be to, rytmiškumą gali paveikti ir kalio kiekio sumažėjimas kraujyje, išsivėmimas, viduriavimas, gausus alkoholio vartojimas, per didelis kavos kiekis, rūkymas, stresas, didelis fizinis krūvis ar net valgymas prieš miegą. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į arterinį kraujospūdį, nes jo padidėjimas yra reikšmingas provokuojantis veiksnys.
Kaip atpažinti ir ką daryti?
Pastebėjus dažną nuovargį, dusulį net ir nuo nedidelio fizinio krūvio, ar neritmišką širdies plakimą, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Prieširdžių virpėjimo diagnozei patvirtinti atliekama elektrokardiograma, o ilgalaikiai širdies ritmo monitoriai, tokie kaip Holter monitorius, leidžia nustatyti net neaiškius iki tol nesukeltus ritmų sutrikimus. Prieširdžių virpėjimo gydymas yra kompleksinis ir dažniausiai apima kraujo krešulius mažinančius vaistus (antikoaguliantus), kurie apsaugo nuo insulto. Be to, individualiai parenkami vaistai širdies ritmo normalizavimui ar širdies susitraukimų dažnio reguliavimui.
Medicininės pagalbos svarba
Ūmius prieširdžių virpėjimo priepuolius būtina gydyti kuo greičiau, idealu – per pirmąsias 48 valandas, kad širdies ritmas būtų atkurtas ir būtų sumažinta komplikacijų rizika. Dėl to laiku kreipimasis į gydytoją yra gyvybiškai svarbus. Kai kartojasi arba lėtinis prieširdžių virpėjimas su lėtu širdies ritmu, gali būti reikalingas elektrinis širdies stimuliatorius, kuris palaiko nuolatinį tinkamą širdies ritmą ir užtikrina normalų kraujo aprūpinimą organizmui.
Prevencija ir gyvenimo būdas
Be medikamentinio gydymo svarbu kontroliuoti ir pagrindines ligas, kurios gali sukelti prieširdžių virpėjimą: gydyti aukštą spaudimą, cukrinį diabetą, skydliaukės ligas ir kt. Taip pat rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholis, mažinti antsvorį, reguliariai ilsėtis ir stebėti sveikatos būklę. Kiekvienas žmogus turi žinoti apie šio rimto sutrikimo rizikas, nes tik laiku atpažinus simptomus ir tinkamai gydant galima išvengti pavojingų pasekmių, tarp jų – insulto ar staigios mirties.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.