Vasaros metu vartojamų šviežių uogų, vaisių ir daržovių neplovimas gali būti rimtas pavojus sveikatai. Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja, kad toksokarozė – kirmėlinė infekcija, kurią platina šunys ir katės – gali užsikrėsti per burną patekus subrendusių toksokarų kiaušinėliams. Tai ypač aktualu vaikams, kurie dažnai žaidžia lauke, lietimui naudojasi nešvariomis rankomis ir neturi pakankamų higienos įgūdžių.
Kas yra toksokarozė ir kaip ji plinta
Toksokarozę sukelia Toxocara genties kirmėlės, kurių kiaušinėliai gali būti išmesti į aplinką kartu su šunų ir kačių išmatomis. Kiaušinėliai ilgai išlieka aktyvūs dirvožemyje, smėlyje, ant daržovių ir uogų paviršių. Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta, kai žmogus suvalgo neplautą produkciją arba lies nešvariomis rankomis burną. Taip pat užteršti paviršiai, musės ar tarakonai gali pernešti kiaušinėlius ant maisto, o atviri vandens telkiniai – tapti užsikrėtimo šaltiniu.
Kas yra rizikos grupės
Didžiausia rizika kyla vaikams nuo 4 iki 9 metų, dėl prastesnių higienos įgūdžių ir žaidimo smėlio dėžėse ar žaliose vietose, kur gali būti gyvulių išmatų. Riziką didina ir liūdna augintinių priežiūra – nereguliarus gydymas nuo kirminų, leidimas augintiniams laižyti žmonių indus ar veidus, bei aplinkos tarša. Toksokarozės atvejai registruojami visus metus ir praktiškai visoje šalies teritorijoje.
Simptomai, diagnostika ir gydymas
Ligai būdingi požymiai gali būti labai įvairūs ir kartais subtilūs: nedidelis karščiavimas, sausas kosulys, dusulys, naktiniai kosulio priepuoliai, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimai ir niežulys. Lervos gali migruoti ir pasiekti akis, dažniau pažeidžiant vieną akį. Dažnai, patekus nedideliam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be ryškių simptomų.
„Kadangi aprašyti simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Ši liga yra išgydoma naudojant tam tikrus antihelmintinius vaistus”, – pažymėjo gydytoja.
Praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti
Paprasti profilaktikos veiksmai ženkliai sumažina užsikrėtimo riziką: visada plauti rankas su muilu po darbo sode, po buvimo lauke ir prieš valgant; kruopščiai nuplauti uogas, vaisius ir daržoves prieš vartojimą; reguliariai gydyti naminius gyvūnus nuo kirminų; neleisti augintiniams laižyti indų ar žmonių veidų; išmatas tvarkingai surinkti ir mesti į tam skirtus konteinerius; smėlio dėžes uždengti, kai jos nenaudojamos, ir, jeigu įmanoma, įrengti saulėtoje vietoje.
Šie paprasti įpročiai – rankų higiena, maisto plovimas ir atsakinga augintinių priežiūra – yra efektyviausios priemonės apsaugoti vaikus ir suaugusiuosius nuo parazitinių infekcijų bei sumažinti ligos plitimą visuomenėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.