Miokardo infarktas — tai būklė, kai širdies raumens dalis negauna pakankamai kraujo dėl kraujagyslės susiaurėjimo arba užsikimšimo. Nors įprasta manyti, kad širdies smūgis dažniausiai ištinka vyresnius žmones, pastaruoju metu jis vis dažniau pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientams. Kiekviena minutė yra svarbi: kuo greičiau pradedami tinkami veiksmai, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gyvybę ir sumažinti ilgalaikę širdies žalą.
Skubūs veiksmai, kai įtariate širdies smūgį
Jei pajutote stiprų skausmą krūtinėje, kurį gali lydėti skausmas kairėje rankoje, į žandikaulį ar nugarą, stiprus silpnumas, prakaitavimas ar dusulys — skambinkite skubios pagalbos numeriu. Nebandykite patys vairuoti iki ligoninės. Atsisėskite arba atsiloškite, atsipalaiduokite ir, jei įmanoma, atrakinkite lauko duris, kad medikams būtų paprasčiau patekti.
Jei turite nitroglicerino, vartokite tik pagal gydytojo nurodymus: tabletę padėkite po liežuviu ir palaukite 2–3 minutes — poveikis gali pasireikšti greitai, tačiau gali pasirodyti galvos skausmas. Jei po penkių minučių pagerėjimo nėra ir jums nėra kontraindikacijų, sučiulpkite arba sukramtykite 300 mg aspirino: jis skystina kraują ir sumažina tolesnių krešulių susiformavimo tikimybę. Aspiriną reikia vartoti tik jei nėra alergijos ar kitų kontraindikacijų.
Veiksmai, kai žmogus neteko sąmonės
Jei asmuo prarado sąmonę ir nekvėpuoja arba kvėpavimas labai silpnas, būtina nedelsiant pradėti krūtinės paspaudimus (kardiopulmoninę gaivinimą). Krūtinės paspaudimų dažnis turėtų būti apie 100–120 per minutę, gylis suaugusiesiems — apie 5–6 cm, ir tęsti tol, kol atvyks pagalba arba kol bus panaudotas defibriliatorius (AED). Santykinė santykis paspaudimų ir įpūtimų suaugusiam žmogui yra 30:2, bet, jei nežinote dirbtinio kvėpavimo, tęskite tik greitus ir gilius krūtinės paspaudimus.
Jei yra galimybė, panaudokite AED — šie prietaisai pacientą gali atgaivinti net iki atvykstant medikams.
Bystančiojo užduotis: pasiteirauti ar yra stiprios medicininės alergijos, vartojamų vaistų, nurodyti tikslią buvimo vietą ir palikti žmogų pasiekiamą.
Simptomai: klasikiniai ir netipiniai
Klasikiniai simptomai: ilgesnis spaudimo ar skaudančio pobūdžio skausmas krūtinėje, plintantis į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Tačiau dalis pacientų, ypač moterys, vyresni žmonės ir sergantieji diabetu, gali jausti netipinius simptomus — pykinimą, skausmą pilve, dusulį, netikėtą silpnumą ar stiprų galvos svaigimą. Bet kokia įtartina būsena turėtų būti vertinama rimtai.
Mitus laužantys patarimai
Internete plinta rekomendacijos kosėti stipriai arba išgerti vandenį su Kajeno pipirais. Tokie metodai neturi medicininio pagrindo ir gali uždelsti tikrąją pagalbą. Pirmoji pagalba remiasi patikrintais veiksmais: iškviesti greitąją, suteikti aspirino (jei leidžiama), nitrogliceriną jeigu jis paskirtas, pradėti gaivinimą, naudoti AED.
Rizikos mažinimas
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo pagrindinius modifikuojamus rizikos veiksnius: rūkymas, alkoholis, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis, antsvoris, maža daržovių ir vaisių vartojimo dalis bei fizinis neaktyvumas. Šių rizikų mažinimas — reguliari mankšta, subalansuota mityba, svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas ir streso valdymas — ženkliai sumažina tikimybę patirti širdies smūgį.
Atpažinimas, greita reakcija ir teisinga pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę. Kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius signalus ir veiksmų seką, o pažintis su gaivinimo principais bei AED naudojimu didina visuomenės saugumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.