Sekmadienį mirė Kaišiadorių vyskupijos vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, pranešė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna. J. Matulaitis mirė po sunkios ligos, jam buvo 90 metų. Žinia apie jo mirtį sukėlė liūdesį ne tik dvasininkų bendruomenėje, bet ir tarp tikinčiųjų bei vietos gyventojų, kuriuos jis ilgus metus lydėjo savo tarnyste.
Šarūnas Čėsnos žodžiai atspindi vietos bendruomenės jausmus:
„Liūdna atsisveikinti su žmogumi, kuris spinduliavo nuoširdumu, paprastumu ir žmogiška šiluma. Jis mokėjo išklausyti, suprasti ir kiekvienam sutiktam žmogui skirti gerą žodį bei dėmesį. Jo šiltas žvilgsnis, gerumas ir nuoširdus rūpestis kitais ilgam išliks mūsų atmintyje. Šiandien lieka liūdesys, bet kartu ir didelis dėkingumas už jo gyvenimą, tarnystę ir šviesą, kuria dalijosi su kitais. Nuoširdi užuojauta artimiesiems, dvasininkams ir visai Kaišiadorių vyskupijos bendruomenei. Ilsėkitės ramybėje, mielas Vyskupe“, – rašo rajono meras.
Kaišiadorių vyskupija pranešė, kad palaikai bus pašarvoti Kaišiadorių katedroje. Pašarvojimas vyks lapkričio 9 d. 14 val. Laidotuvės ir šv. Mišios suplanuotos lapkričio 11 d. 12 val. Kaišiadorių katedroje. Po Mišių vyskupo palaikai bus palaidoti katedros kriptoje – Kaišiadorių vyskupų kapavietėje. Tokie ritualai leidžia vyskupijos nariams, kolegoms kunigams ir tikintiesiems atsisveikinti su savo dvasiniu vadovu bei pagerbti jo tarnystę.
Trumpa biografija
Juozas Matulaitis gimė 1936 m. kovo 8 d. Darsūniškio parapijoje, Kaišiadorių rajone, katalikų šeimoje – Petro ir Uršulės. Jis turėjo dvi seseris, Bronislavą ir Oną. Vidurinį išsilavinimą įgijo Žiežmarių vidurinėje mokykloje. Tuo metu religinei veiklai trukdė sovietinė valdžia: nors jis įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją 1957 m., tais pačiais metais buvo pašauktas į privalomą tarnybą sovietų armijoje. Po tarnybos, nuo 1960 m., tęsė pasirengimą kunigystei Kauno kunigų seminarijoje.
Ilgą laiką J. Matulaitis tarnaudavo Kaišiadorių vyskupijos parapijose: nuo 1964 m. buvo vikaru Pivašiūnuose, nuo 1966 m. klebonavo Nemajūnuose, vėliau dirbo Vievyje (nuo 1973 m.), Butrimonyse (nuo 1975 m., Alytaus r.) ir nuo 1983 m. – Merkinėje. Be parapijinio darbo, jis ėjo Stakliškių vicedekano ir Merkinės dekano pareigas. Šios pareigos liudija nuolatinį rūpinimąsi parapijomis, dvasininkų bendruomene ir vietos tikinčiaisiais.
Palikimas ir pagerbimas
Per dešimtmečius J. Matulaitis paliko ryškų pėdsaką Kaišiadorių vyskupijoje — tiek savo asmeniniu pavyzdžiu, tiek kasdienine pagalba bendruomenei. Jo gyvenimas ir tarnystė bus prisimenami ne tik kaip religinė misija, bet ir kaip žmoniškas atsidavimas artimo labui. Artimiesiems, dvasininkams ir visai vyskupijos bendruomenei reiškiama nuoširdi užuojauta, o į laidotuves susirinksiantys žmonės turės progą dar kartą padėkoti už jo indėlį į vietos dvasinį gyvenimą.