2023 m. rugsėjį pasaulį sukrėtė žinia apie 14-mečio berniuko mirtį, kurią siejama su populiariu internetiniu „vieno traškučio iššūkiu“ (angl. one chip challenge). Šis iššūkis reikalauja suvalgyti vieną itin aštrų „Paqui Carolina Reaper“ arba „Paqui Naga Viper“ traškutį ir po to nieko nevalgyti ir negerti. Nors berniuko mirties priežastys dar tiriamos, incidentas privertė daugelį šalių prekybos centrų pašalinti aštriuosius traškučius iš prekybos.
Ši tragedija kelia esminį klausimą: kaip aštrus maistas iš tiesų veikia žmogaus sveikatą? Ar jis gali pabloginti lėtinių ligų, pavyzdžiui, uždegiminių žarnyno ligų, simptomus? Ir galiausiai, ar aštrus maistas gali pailginti, o galbūt sutrumpinti mūsų gyvenimo trukmę?
Aštraus maisto trauka: kodėl mums tai patinka?
Aštrus maistas, apimantis tiek egzotiškus prieskonius gausius Azijos karius, tiek pikantiškus Teksaso ar Vengrijos patiekalus, dažniausiai savo aštrumu pasižymi dėl kapsicino. Tai cheminis junginys, kurio gausu aštriosiose paprikose. Kuo didesnis kapsicino kiekis, tuo aukštesnis paprikos aštrumo įvertinimas pagal Skovilio skalę, kuri tiksliai nusako aštrumo pojūtį.
Kapsicinas suaktyvina tuos pačius biologinius procesus, kuriuos sukelia karšta temperatūra. Šis dirginimas išprovokuoja organizmą išskirti endorfinus ir dopaminą – natūralius laimės hormonus. Šis cheminis kokteilis gali sukelti palengvėjimo, džiaugsmo ar net euforijos jausmą. Būtent dėl šios priežasties vis daugiau žmonių JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse į savo racioną įtraukia aštrų maistą, o aštriųjų pipirų valgymo varžybos ir kiti „aštraus maisto iššūkiai“ tapo dar nuožmesni ir populiaresni socialiniuose tinkluose.
Be to, kultūriniai ir geografiniai veiksniai taip pat lemia aštraus maisto populiarumą. Aštriosios paprikos klesti karšto klimato zonose, todėl nenuostabu, kad tokio klimato šalių virtuvėse aštrūs patiekalai užima svarbią vietą.
Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad aštrus maistas galėjo išsivystyti kaip būdas kovoti su per maistą plintančiomis ligomis, kas dar labiau paaiškina istorinį šio skonio pomėgį.
Trumpalaikis aštraus maisto poveikis sveikatai
Trumpalaikis itin aštraus maisto vartojimo poveikis yra platus: nuo malonaus šilumos pojūčio iki nemalonaus deginimo lūpose, liežuvyje ir burnoje. Taip pat aštrūs maisto produktai gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, galvos skausmą ir vėmimą. Svarbu įsidėmėti, kad jei aštrus maistas sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip migrena, pilvo skausmai ar viduriavimas, geriausia jo vengti. Ypač atsargiems turėtų būti žmonės, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, nes aštrus maistas gali itin pabloginti jų būklę.
Ilgalaikė perspektyva: mokslininkų nuomonės išsiskiria
Mitybos epidemiologai jau daugelį metų tiria galimą ilgalaikę aštraus maisto vartojimo riziką ir naudą. Tyrimuose nagrinėjami įvairūs galimi aštraus maisto poveikiai sveikatai, įskaitant ryšį su nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, Alzheimerio liga, rėmeniu, opomis, prastesne psichologine sveikata, jautrumu skausmui ir net mirtingumu.
Vis dėlto, mokslininkų nuomonės šiais klausimais yra gana nevienareikšmės. Pavyzdžiui, kai kurie ekspertai tvirtai teigia, kad aštrus maistas nesukelia skrandžio opų, o jo ryšys su skrandžio vėžiu tebėra neaiškus ir reikalauja tolesnių tyrimų.
Įdomiausia yra tai, kad dideli populiacijos tyrimai rodo, jog aštrus maistas ne tik nedidina gyventojų mirtingumo, bet kai kuriais atvejais gali jį net sumažinti, ypač vertinant širdies ligų ir vėžio riziką. Tačiau vertinant šiuos rezultatus, būtina nepamiršti, kad mityba yra tik viena iš daugelio gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip fizinis aktyvumas, kūno svoris, tabako ir alkoholio vartojimas, kurie kartu lemia bendrą sveikatą.
Tiksliai įvertinti mitybos ir gyvenimo būdo veiksnius populiaciniuose tyrimuose yra sudėtinga, nes žmonės ne visada tiksliai prisimena ar praneša apie savo įpročius. Dažnai prireikia daugybės tyrimų, atliktų per ilgus metus, kad būtų galima padaryti tvirtas išvadas apie konkretaus mitybos veiksnio poveikį sveikatai.
Nors mokslininkai dar ne iki galo supranta, kodėl vieni žmonės aštrų maistą mėgsta labiau nei kiti, egzistuoja įvairių evoliucinių, kultūrinių, geografinių, medicininių, biologinių ir psichologinių veiksnių teorijos. Tačiau vienas faktas yra aiškus: žmonės yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie sąmoningai valgo patiekalus, sukeliančius skausmą, vien dėl malonumo. Tad, nors aštrus maistas gali būti rizikingas, saikingas ir atsakingas jo vartojimas daugeliui išlieka unikalus ir patrauklus malonumas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.