Naujos kartos 5G ryšys kelia nemažai klausimų ir baimių visuomenėje. Tačiau fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius ramina: 5G veikia radijo bangomis, kurios yra mums įprastos kasdienėje aplinkoje ir yra visiškai saugios. Paaiškinsime, kaip veikia ši technologija, kodėl baimintis nereikia ir kokias galimybes ji atvers ateityje.
Kaip veikia 5G ryšys?
„5G veikia radijo bangomis, kaip ir kiti kasdienėje aplinkoje dažnai sutinkami įrenginiai – mobilieji telefonai, televizijos ir radijo stotys, pareigūnų naudojamos racijos, bevieliai maršrutizatoriai ir apsaugos sistemos, palydoviniai tinklai, meteorologiniai ir oro uostuose esantys radarai, radijo navigacijos sistemos, įvairūs nuotolinio valdymo įrenginiai ir daugelis kitų. 5G ryšys ne tik padidins duomenų siuntimo spartą, užtikrins didesnį tinklų pralaidumą ir patikimumą, bet ir gerokai sumažins ryšio delsą. Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje“, – aiškina „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius.
Ekspertas teigia, kad naujojo ryšio veikimas yra panašus į prieš tai buvusiųjų (2G, 3G, 4G), nes 5G ryšio diegimui naudojami tie patys dažniai, kuriuose ilgą laiką veikė analoginė ar skaitmeninė televizija. Nėra jokios mistikos – tai tiesiog modernizuotas radijo ryšių tinklas.
Ar 5G ryšys pavojingas sveikatai?
Vienas dažniausių klausimų – ar 5G bangos gali kenkti žmogaus sveikatai. Fizikos mokslų daktaras E. Stankevičius kategoriškas: „Moksliniai tyrimai rodo, kad visos šiuo metu plačiai naudojamos mobiliojo ryšio technologijos (2G, 3G, 4G, 5G) yra nejonizuojančio poveikio – ryšys nėra pakankamai stiprus, kad galėtų kaip nors paveikti organizmą ar daryti įtaką sveikatai.“
Jis pabrėžia, kad kur kas stipresnį poveikį turi saulės šviesa, kuri taip pat yra elektromagnetinės bangos, tačiau jos poveikio dažnas žmogus nesureikšmina – ilgiau būnant saulėje paraudonuoja oda.
Pavojų kelia tik jonizuojančios bangos, tokios kaip ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai. Šios bangos NĖRA naudojamos mobiliojo ryšio tinkluose.
Saugumo reikalavimai Lietuvoje ir tarptautiniai tyrimai
Lietuvoje, diegiant mobiliojo ryšio tinklą ir bazines stotis, laikomasi griežtų saugumo reikalavimų. Visiems radijo ryšio įrenginiams galioja Lietuvos Respublikos higienos normos, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet vykdo periodinę kontrolę ir matuoja elektromagnetinio lauko spinduliavimo lygius visoje šalyje.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų rezultatai rodo, kad radijo bangos neturi neigiamo poveikio sveikatai, kai neviršijama maksimali leidžiama norma. Verta paminėti ir tai, kad montuojamos mobiliojo ryšio antenos beveik nespinduliuoja radijo bangų į apačią. Taigi, stovint po mobiliojo ryšio antena, radijo bangos yra stipriai slopinamos, o radijo bangoms tolstant nuo stoties jos irgi greitai slopsta – taip užtikrinamas saugumas visoje zonoje aplink stotį“, – tikina dr. E. Stankevičius.
Mokslu paneigti mitai
Nors nauja technologija visada kelia klausimų, eksperto nestebina, kad apie 5G sklando daugybė gandų. Tačiau šiuos teiginius paneigė ne tik įvairių šalių mokslininkai, bet ir PSO ekspertai.
„Anksčiau sklandė gandai, kad 5G gali trikdyti paukščius ar kelti įvairius sveikatos sutrikimus žmonėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad visos mobiliojo ryšio technologijos yra nejonizuojančiojo poveikio ir nėra pakankamai stiprios, kad galėtų daryti neigiamą įtaką sveikatai, kol neviršijama nustatyta maksimali leidžiama norma. Oficialioje PSO svetainėje skelbiama, kad iki šios dienos yra atlikta daug tyrimų ir joks neigiamas poveikis sveikatai, susijęs su mobiliojo ryšio technologijomis (2G, 3G, 4G, 5G), užfiksuotas nebuvo“, – aiškina fizikas.
5G teikiama nauda ir ateities perspektyvos
Be diskusijų apie saugumą, svarbu pabrėžti ir 5G teikiamą naudą. Dr. E. Stankevičius teigia, kad 700 MHz dažniai užtikrins platų 5G ryšio technologijos padengimą, o 3500 MHz dažnių spektro blokas leis vartotojams pajausti didesnę greitaveiką, mažesnę delsą ir galimybę perduoti didesnius duomenų kiekius. Verslui atsivers papildomos galimybės, tokios kaip 5G tinklo dalijimas (angl. „slicing“), skirtas atskiriems poreikiams patenkinti.
„Naujos kartos ryšio privalumus pajausime daugelyje sričių: mūsų lauks ne tik autonominiai automobiliai, daiktų internetas, bet ir nuotolinis įrenginių valdymas bei žaidimų industrijos proveržis. 5G paskatins naujų aplikacijų kūrimą mobiliam tinklui, suteiks galimybę apsilankyti pas gydytoją vaizdo konferencijos būdu ar nuotoliniu būdu stebėti sveikatos parametrus. Pokyčius pajausime ir transporto judėjimo reguliavimo, viešojo saugumo, virtualios bei papildytos realybės sektoriuose. Tikimasi, kad 5G plėtra turės teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, pastūmės technologinį proveržį ir atvers plačias galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams“, – technologijos naudą akcentuoja fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.