Fizinė veikla yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bendrą žmogaus sveikatą, tačiau ilgą laiką gyvavęs mitas apie būtinybę per dieną nueiti 10 000 žingsnių yra moksliškai nepagrįstas. Naujausio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad sveikatai naudingų žingsnių skaičius yra mažesnis, o būtent pakanka nueiti 7 000 žingsnių per dieną, kad ženkliai sumažėtų tam tikrų sunkių ligų ir ankstyvos mirties rizika.
Tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „Lancet Public Health“, remiasi itin plačia 160 000 žmonių duomenų analize, apimančia 57 skirtingus mokslinius tyrimus. Mokslininkų komanda įvertino įvairių fizikinių veiklų poveikį sveikatai ir nustatė, kad 7 000 žingsnių per dieną beveik per pusę sumažina ankstyvos mirties riziką, palyginti su tais, kurie per parą nueina tik apie 2 000 žingsnių.
Fizinės veiklos įtaka sveikatai: nuo demencijos iki diabeto
Nuosekli analizė parodė, jog 7 000 žingsnių kasdienai ne tik gerokai sumažina bendrą mirties riziką, bet ir turi specifinį poveikį įvairioms lėtiniuomis ligomis. Pavyzdžiui, demencijos rizika sumažėja net 38 procentais, depresijos tikimybė – 22 procentais, o cukrinio diabeto rizika – 14 procentų. Be to, ši fizinio aktyvumo norma taip pat prisideda prie vėžio rizikos ir kritimų sumažinimo.
Mokslininkai prieina prie išvados, kad svarbiausia yra reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas, kuris atitinka maždaug valandos ėjimą per dieną. Šis kiekis yra pasiekiamas daugelio žmonių, nepriklausomai nuo jų fizinio pasirengimo, ir suteikia reikšmingos naudos sveikatos būklei.
10 000 žingsnių – reklaminis šūkis ar mokslo faktas?
Rekomendacija apie 10 000 žingsnių gimė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir buvo stipriai skatinama japonų kompanijos reklaminės kampanijos, išleidusios pirmąjį žingsniamatį. Tačiau šis skaičius nėra grįstas tiesioginiais moksliniais įrodymais. Tyrimo autorius, Kembridžo universiteto mokslininkas Paddy‘is Dempsey‘is, pabrėžia: „Didžiausia nauda pasiekiama nueinant 7 000 žingsnių, o judėjimo kiekio didinimas virš šio skaičiaus neiškelia papildomos naudos“.
Vis dėlto, jis rekomenduoja tiems, kas jau pasiekia ar viršija 10 000 žingsnių ribą, nė nesustoti – tokiu atveju fizinis aktyvumas išlieka naudingas.
Taip pat mokslininkai ragina žmones, kuriems sunku nueiti net 7 000 žingsnių, bent šiek tiek pasistengti ir pradėti nuo mažesnių tikslų, pavyzdžiui, įprastą žingsnių skaičių didinti 1 000 žingsnių, kas atitinka vos 10–15 minučių lengvo ėjimo per dieną.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos ir realybė
Pagal dabartines Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugusieji žmonės turėtų skirti bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo arba 75 minutes – didelio intensyvumo fizinei veiklai. Vidutinio intensyvumo priskiriamas ėjimas ar važiavimas dviračiu, o didelio intensyvumo – bėgimas. Tačiau beveik trečdalis pasaulio gyventojų šios rekomendacijos nepasiekia, kas kelia susirūpinimą dėl ilgalaikės sveikatos ir gyvenimo kokybės.
Aptartas tyrimas ir jo išvados yra svarbus žingsnis skatinant realistiškus fizinio aktyvumo tikslus, kurie būtų prieinami daugeliui žmonių ir tuo pačiu efektyviai gerintų jų sveikatą. Šis naujas supratimas padeda sumažinti nereikalingą spaudimą pasiekti neracionaliai aukštus tikslus ir paskatina daugiau žmonių įsitraukti į kasdienį judėjimą saugiu ir veiksmingu tempu.
Apibendrinant, 7 000 žingsnių per dieną tampa naująja sveikatingumo riba, kurią verta siekti kiekvienam, norinčiam ilgiau išlikti sveikam ir gyventi kokybišką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.