Visceraliniai riebalai, besikaupiantys pilvo srityje aplink gyvybiškai svarbius organus, yra siejami su ženkliai didesne diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, vėžio ir net Alzheimerio ligos rizika. Tai yra rimta ir plačiai paplitusi visuomenės sveikatos problema, į kurią atkreipia dėmesį Kembridžo universiteto epidemiologas Shayan Aryannezhad.
„Beveik 3 milijardai žmonių pasaulyje turi antsvorio ar nutukimą, o svoris dažniausiai auga pamažu, per daugelį metų. Ypač pavojingi yra giliai aplink organus besikaupiantys visceraliniai riebalai, didinantys ligų ir priešlaikinės mirties riziką. Todėl labai svarbu rasti veiksmingus būdus jų kaupimuisi užkirsti kelią“, – teigia S. Aryannezhad.
Kodėl raktas į sveikesnį kūną – ne vien mityba ar sportas, o jų derinys?
Pastaruoju metu atliktas išsamus tyrimas atskleidė, kad efektyviausias būdas kovoti su visceralinias riebalais yra ne tik mitybos koregavimas ar fizinis aktyvumas atskirai, bet nuoseklus jų derinys. Mokslininkai analizavo daugiau nei 7 000 žmonių sveikatos duomenis iš vadinamojo „Fenland“ tyrimo, kuris nuo 2005 metų nagrinėja mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų gyvenimo būdo veiksnių įtaką riebalų kaupimuisi, metabolinei sveikatai ir lėtinių ligų rizikai.
„Fenland“ tyrimo dalyviai, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje buvo apie 49 metai, buvo stebimi maždaug 7 metus. Per šį laikotarpį tyrėjai atliko išsamius vertinimus: matavo fizinio aktyvumo metu sunaudojamą energiją (mažiausiai 72 valandas), atliko „DEXA“ kūno sudėties tyrimus, kad nustatytų riebalų kiekį ir pasiskirstymą, taip pat vertino, kaip gerai dalyviai laikėsi Viduržemio jūros dietos principų.
„Dauguma ilgalaikių tyrimų mitybą ir fizinį aktyvumą nagrinėja atskirai, nors žmonės taip negyvena. Aiškiausi ryšiai su sveikatos pokyčiais atsiskleidžia tada, kai abu veiksnius vertiname kartu“, – pabrėžia S. Aryannezhad. Jis priduria, kad žmonės dažnai linkę kompensuoti vieną įprotį kitu – pavyzdžiui, pradėję daugiau judėti gali imti daugiau valgyti, ir atvirkščiai.
Abiejų įpročių nagrinėjimas kartu padeda geriau suprasti ilgalaikį poveikį riebalų kaupimuisi.
Derinant mitybą ir fizinį aktyvumą, kūno riebalų priaugama mažiau
Tyrimo rezultatai buvo aiškūs: daugiausia riebalų neteko tie dalyviai, kurie vienu metu pagerino tiek mitybą, tiek fizinį aktyvumą. Pakeitus tik vieną įprotį, rezultatai buvo pastebimai kuklesni. Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie pagerino abu įpročius, priaugo vidutiniškai 1,9 kilogramo mažiau bendrųjų kūno riebalų ir apie 150 gramų mažiau visceralinių riebalų, palyginti su tais, kurie savo gyvenimo būdo nepakeitė. Šis skirtumas yra reikšmingas, nes 1,9 kilogramo sudaro maždaug septynis procentus vidutinio šios populiacijos kūno riebalų kiekio.
Visceralinių riebalų mažinimas bet kokiu būdu duoda naudos
Mir Ali, sertifikuotas bendrosios ir bariatrinės chirurgijos specialistas, kuris nedalyvavo tyrime, teigė, kad tai yra puikus darbas, akivaizdžiai parodantis judėjimo ir sveikos mitybos derinio naudą. „Visceralinių riebalų padidėjimas siejamas su didesne diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei daugelio kitų būklių rizika. Bet koks būdas, galintis sumažinti visceralinių riebalų kiekį, yra naudingas pacientui. Būtų naudinga atlikti daugiau tyrimų, kurie padėtų tiksliau nustatyti, kokios dietos ir kokios fizinės veiklos geriausiai padeda mažinti visceralinių riebalų kiekį“, – komentavo M. Ali.
Įrodyta – mitybos ir judėjimo derinys duoda geriausią rezultatą
Seth Kipnis, bariatrinės ir robotinės chirurgijos vadovas Naujajame Džersyje, tvirtina, kad šis tyrimas patvirtina tai, ką jis kasdien pataria savo pacientams. „Daugelis pacientų nusivilia bandydami keisti tik mitybą ar tik judėjimą, tačiau rezultatai neatsiranda. Šis tyrimas rodo, kad veiksmingiausia yra derinti abu“, – sakė S. Kipnis.
Medikas taip pat pabrėžė „DEXA“ tyrimų svarbą, kurie leidžia aiškiai atskirti riebalų tipus. „Pacientams visada paaiškinu, jog labiausiai rūpi ne suimami poodiniai riebalai, o gilieji – aplink organus. Šis tyrimas rodo, kad derinys veiksmingiausiai mažina būtent tuos pavojingiausius visceralinius riebalus“, – pridūrė S. Kipnis. Ypač padrąsina tai, kad didžiausią naudą pajuto tie, kurie tyrimo pradžioje turėjo antsvorio ar buvo neaktyvūs, suteikdami vilties ir motyvacijos tiems, kurie dažnai jaučiasi labiausiai nusivylę dėl savo sveikatos būklės.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.