Planuojant atostogas ar ilgesnę kelionę, ypač svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologė Greta Radauskaitė pabrėžia, kad pasitikrinti sveikatą prieš išvykstant būtina sergantiesiems širdies nepakankamumu, padidėjusiu kraujospūdžiu, anksčiau patyrusiems miokardo infarktą ar sergantiems išemine širdies liga.
Reguliarūs vizitai pas kardiologą rekomenduojami ir vyresniems nei 45 metų vyrams, vyresnėms nei 55 metų moterims, taip pat žmonėms, turintiems antsvorio, kenčiantiems nuo padidėjusio kraujospūdžio, didelio cholesterolio kiekio ar sergantiems cukriniu diabetu. Jiems patariama apsilankyti pas specialistą bent kartą per metus.
Neignoruokite pavojaus signalų: širdies smūgio simptomai
Gydytoja primena, kad gresiantį širdies smūgį ar priepuolį dažniausiai išduoda aštrus skausmas ar nemalonus pojūtis už krūtinkaulio. Kiti būdingi simptomai apima pasunkėjusį kvėpavimą, padažnėjusį pulsą, silpnumą, prakaitavimą, pykinimą ir stiprią mirties baimę. Svarbu įsidėmėti šiuos požymius ir, jiems pasireiškus, nedelsiant ieškoti pagalbos.
Pirmoji pagalba ištikus širdies priepuoliui žemėje
Jei šalia jūsų esantį žmogų ištinka širdies smūgis, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Kol laukiate medikų, nukentėjusiajam būtina suteikti pirmąją pagalbą: ramiai pasodinti ar paguldyti, atlaisvinti apykaklę, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei yra galimybė, duokite aspiriną. Nuolat stebėkite, ar asmuo nepraranda sąmonės, ar kvėpuoja ir ar yra pulsas.
Jei bent vieno iš šių gyvybinių požymių nebėra, nelaukiant medikų, būtina pradėti dirbtinį širdies masažą. Nukentėjusysis guldomas ant nugaros, atlošiama galva. Masažuojantis asmuo sudeda delnus vienas ant kito ties ligonio krūtinkaulio viduriu ir atlieka apie 60 paspaudimų per minutę (30 paspaudimų, po to 2 įpūtimai burna į burną, ir vėl 30 paspaudimų). Atvykę medikai, esant poreikiui, suleis kraują skystinančių vaistų (heparino ar fraksiparino), duos nitroglicerino, uždės deguonies kaukę ir nuveš į artimiausią gydymo įstaigą.
Jei širdies priepuolis ištiktų jus patį, o šalia nieko nebūtų, stenkitės nusiraminti, susikaupti ir išsikviesti greitąją pagalbą. Tuomet ramiai atsisėskite ar prigulkite. Jokiu būdu nemėginkite patys važiuoti į gydymo įstaigą, nes miokardo infarkto metu gali pavojingai sutrikti širdies ritmas, o tai keltų pavojų ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Kaip sumažinti riziką kelionės metu: mityba, alkoholis ir klimatas
Kardiologė G. Radauskaitė teigia, kad širdies ligomis sergantiems žmonėms keliauti galima, tačiau su tam tikromis išlygomis. Rekomenduojama kirsti ne daugiau nei tris laiko juostas, kad organizmas nepatirtų didelės įtampos. Būtina visada turėti gydytojo paskirtų vaistų ir vartoti juos tiksliomis dozėmis.
Svečioje šalyje patariama saikingai vartoti alkoholį ir vengti riebaus, aštraus maisto. Šie produktai apsunkina širdies veiklą, didina cholesterolio kiekį kraujyje ir miokardo infarkto riziką. Alkoholis taip pat skatina mikroelementų ir skysčių pasišalinimą iš organizmo, dėl ko tirštėja kraujas ir gali susidaryti trombai, kurie yra dažna insulto ir infarkto priežastis. Kelionėse verčiau mėgaukitės vaisiais ir daržovėmis. Sergantiesiems cukralige ar tiems, kurių kraujyje padidėjęs cukraus kiekis, ypač tinka daržovės ir žuvis.
Kraštai, kur tvyro dideli karščiai, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiesiems yra pavojingi. Aukšta oro temperatūra verčia širdį ir kraujagysles intensyviau dirbti, siekiant atvėsinti organizmą. Širdis ima plakti greičiau, padažnėja pulsas, gali pasireikšti silpnumas, oro trūkumas, gausus prakaitavimas, dėl ko netenkama svarbių mikroelementų – kalio ir magnio bei skysčių.
Širdies smūgis lėktuve: ką daryti?
Jei širdies smūgis ištinka lėktuvo keleivį, svarbu jį nuraminti. Suteikite aspirino tabletę, o po to kas 5 minutes po vieną – tris nitroglicerino tabletes; šių medikamentų turėtų būti lėktuvo vaistinėlėje. Iki skrydžio pabaigos atidžiai stebėkite ligonio gyvybines funkcijas – kvėpavimą, sąmonę ir pulsą. Daugelyje orlaivių, taip pat ir Vilniaus oro uoste, yra įrengti automatiniai defibriliatoriai, skirti širdies ritmui atkurti.
Ištikus širdies smūgiui, pirmosios šešios valandos yra kritinės. Per jas būtina pasiekti gydymo įstaigą, kur būtų galima atverti kraujagyslę ir atstatyti širdies raumens kraujotaką. Asmenims su padidėjusia trombų susidarymo rizika, prieš kelionę lėktuvu patariama išsiaiškinti, kur yra artimiausia medicinos įstaiga. Skrydžio metu tokiems žmonėms rekomenduojama mūvėti kompresines kojines ir gerti daug skysčių.
Kelionės, nors ir yra puikus būdas atsipalaiduoti, širdies ligomis sergantiems žmonėms gali tapti nemenku išbandymu. Tačiau tinkamai įvertinus galimus pavojus ir kruopščiai pasiruošus, galėsite ramiai mėgautis naujais įspūdžiais, išlaikant ramybę ir saugumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.