Šlapia dėmė ant pagalvės ar sudrėkęs skruostas dažnam atrodo tik smulkmena, tačiau nuolatinis seilėtekis miego metu gali būti svarbus signalas. Kartais tai tik retkarčiais pasitaikantis reiškinys po gausios vakarienės ar alkoholio, tačiau pasikartojantis simptomas gali slėpti miego sutrikimus, virškinimo problemas ar net neurologines ligas, pabrėžia specialistai.
„Niekas nesistebi dėl seilėtekio, kai vakare per daug išgeria arba užmiega ant sofos po sočios vakarienės“, – sako gydytojas otorinolaringologas Landonas Duyka. Tačiau jei pagalvė nuolat būna permirkusi ir žmogus pabunda dėl to ar jaučia ryto nuovargį, verta ieškoti priežasčių profesionaliai.
Miego apnėja – dažna ir pavojinga priežastis
Miego apnėja yra būklė, kai naktį kartkartėmis trumpam sustoja kvėpavimas, dėl to sutrinka miego struktūra. Pacientai dažnai prabunda trumpam, to neįsimindami, tačiau būtent šie prabudimai naikina gilaus miego fazes ir sumažina poilsio kokybę. Dėl padidėjusio poreikio įkvėpti miego metu žmogus gali kvėpuoti per burną – tai skatina seilių kaupimąsi ir naktinį seilėtekį.
Negydoma miego apnėja kenkia ilgalaikei sveikatai: padidėja rizika susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą, išsivystyti depresiją ar net išgyventi priešlaikinę mirtį. Todėl garsus knarkimas, dažni naktiniai prabudimai, ryto sausumas burnoje ir nuovargis dieną turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją ir atlikti miego monitoravimą.
Kitos dažnos priežastys: kvėpavimas per burną, refliuksas, nosies problemos
Kvėpavimas per burną yra viena iš pagrindinių seilėtekio priežasčių. Kai nosies takai yra siauri, yra iškrypusios pertvaros arba lėtinis uždegimas, žmonės priversti kvėpuoti per burną. Tokiais atvejais rekomenduojama konsultacija su ausų, nosies ir gerklės specialistu, kuris įvertins, ar reikalinga operacija arba konservatyvus gydymas.
Rūgšties refliuksas taip pat gali paskatinti naktinį seilėtekį. „Daugelis pacientų su rūgšties refliuksu pastebi, kad naktį jie dažniau kosėja, nes organizmas gamina daugiau seilių. Jie gali atsibusti ryte su pilna gerkle gleivių. Tai apsauginis mechanizmas – organizmas bando pakeisti stemplės pH, kad neutralizuotų ir išplautų rūgštį“, – paaiškino L. Duyka.
Be to, sezoninės alergijos, sinusų uždegimai ar infekcijos gali užkimšti nosį ir priversti kvėpuoti per burną. Odontologinės problemos, pavyzdžiui, netaisyklingas sąkandis ar dantų griežimas, taip pat trukdo uždaryti burną naktį ir gali lemti seilėtekį.
Kada kreiptis ir ką daryti namuose
Jei seilėtekis yra retas, prieš miegą vengti didelių vakarienių ir alkoholio gali padėti. Tačiau pasikartojant simptomams rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją ar ENT specialistą. Gali prireikti miego tyrimo (polisomnografijos), nosies apžiūros arba gastroenterologo konsultacijos dėl refliukso. Reikėtų vengti patarimų iš socialinių tinklų, pavyzdžiui, burnos užklijavimo lipnia juosta – tai nepatikrintas ir potencialiai pavojingas metodas, ypač sergantiems miego apnėja.
„Dauguma iš mūsų esame išsiugdę mechanizmą, kuris priverčia mus kosėti, springti ir pabusti, jei gulime ant nugaros ir burnoje turime per daug seilių. Kai kurių vyresnio amžiaus žmonių gerklėje sensorinė sistema nebėra tokia jautri, todėl seilės gali patekti į plaučius, o tai kelia rimtą pavojų“, – įspėjo L. Duyka.
Apibendrinant: jei naktinis seilėtekis trukdo miegui arba lydi kitus simptomus (sunkus knarkimas, dieninis nuovargis, rijimo sunkumai, dažnas rėmuo), verta kreiptis į specialistus, kurie nustatys priežastį ir pasiūlys tinkamą gydymą ar prevencines priemones.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.