Sinoptikams prognozuojant iki 36–37 laipsnių karštį, medikai primena – pavojus kyla ne tik lėtinių ligų turintiems žmonėms. Staigūs temperatūrų svyravimai, intensyvus fizinis krūvis ir nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti rimtus simptomus net anksčiau sveikatos problemų nejaučiantiems asmenims.
Karštis pavojingas ir anksčiau sveikiems
„Per ilgai būnant karštyje net ir anksčiau sveikata nesiskundusiems žmonėms gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, sąmonės pritemimas, širdies plakimo epizodai ar padidėti širdies ritmo sutrikimų rizika. Esant dideliam skysčių trūkumui žmogus gali net nualpti, todėl pasijutus blogai būtina kreiptis į gydytoją“, – perspėja prof. dr. Vilma Dženkevičiūtė.
Karštis veikia organizmą keliais būdais: didėja širdies susitraukimų dažnis, sumažėja kraujospūdis dėl kraujo telkimosi odos kraujagyslėse, intensyvus prakaitavimas lemia skysčių ir elektrolitų netekimą. Tokie pokyčiai gali išryškinti iki tol nediagnozuotas širdies ir kraujagyslių ligas, pavyzdžiui, aterosklerozę, arba išprovokuoti ūmų miokardo infarktą ar insultą.
Elektrolitai, vaistai ir kada kreiptis į gydytoją
Intensyvus prakaitavimas mažina ne tik vandens kiekį, bet ir kalio, magnio bei natrio atsargas. Specialistė atkreipia dėmesį, kad elektrolitų gėrimai gali padėti atkurti prarastus mineralus, tačiau jie netinka visiems. „Jei žmogus nėra veikiamas didelio karščio, mažai prakaituoja, papildomas elektrolitų vartojimas gali būti nereikalingas ar net žalingas. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Prireikus verta ištirti kalio ir magnio koncentraciją kraujyje“, – pažymi ji.
Ypatingą atsargumą turėtų išlaikyti pacientai, vartojantys vaistus nuo hipertenzijos ar diuretikus: dėl skysčių netekimo kraujospūdis gali per daug kristi arba, priešingai, karštis kai kuriems gali išprovokuoti kraujospūdžio padidėjimą. Dėl to kartais būtina laikinai koreguoti gydymo režimą, tačiau tai turi spręsti gydytojas.
Praktiniai patarimai saugiam elgesiui karštyje
Siekiant sumažinti riziką, reikėtų laikytis kelių paprastų, bet efektyvių taisyklių: venkite ilgo buvimo saulėje, ypač nuo vidurdienio; dėvėkite laisvus, šviesius ir orui pralaidžius drabužius; gerkite pakankamai vandens – gausiai prakaituojant gali prireikti 2–3 litrų ar daugiau per parą. Intensyvų fizinį darbą ar sportą planuokite anksti ryte arba vakare, o pajutus stiprų širdies plakimą, galvos svaigimą ar silpnumą, nutraukite krūvį, atsiverskite ir išgerkite vandens. Jei simptomai nesitraukia, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Karščio bangos yra išbandymas visiems: rūpinimasis skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, atsargus požiūris į vaistus ir gebėjimas laiku pripažinti pavojingus simptomus gali apsaugoti sveikatą ir gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.