Nuo 2027 m. liepos 1 d. siūlomas reglamentas pakeistų ligos išmokų apmokestinimą: iš darbdavio mokamų pirmųjų dviejų ligos dienų būtų išskaičiuojama 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Tokiu atveju darbuotojai, gaunantys darbdavio mokamą kompensaciją už pirmąsias dvi ligos dienas, realiai gautų apie 6,98 proc. mažesnę išmoką.
Kas keistųsi ir kodėl
Šiuo metu Lietuvoje už pirmas dvi ligos dienas mokestį kompensuoja darbdavys, o ši išmoka privalo būti ne mažesnė kaip 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio; nuo trečios dienos išmokas moka „Sodra“. Darbdavio mokamai išmokai iki šiol netaikomas PSD atskaitymas, nors „Sodros“ mokamoms išmokoms PSD taikomas. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas – suvienodinti tvarką ir taikyti PSD abiem mokėjimo šaltiniams.
Ministerijos atstovė aiškina: „Paradoksalu, kad darbuotojui susirgus ir ėmus naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, šis mokestis nėra mokamas, tai neatitikimas, kurį svarbu ištaisyti”. Tokiu argumentu grindžiama iniciatyva, kurios tikslas – solidarumo principas ir apmokestinimo suvienodinimas.
Kiek žmonės prarastų?
Ekspertų pateiktuose skaičiavimuose nurodoma, kad vidutiniu atlyginimu (2026 m. II ketv. apie 2 628 eurų) asmuo už pirmas dvi ligos dienas prarastų apie 17 eurų „bruto”. Paskaičiavimai rodo, kad į PSDF biudžetą tai galėtų papildomai atnešti kelių milijonų eurų metines pajamas – ministerija skaičiuoja apie 8 mln. eurų per metus, dalis jų 2027 m. būtų surinkta tik dalinai.
Verslo ir darbuotojų pasekmės
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija perspėja apie administracinę naštą darbdaviams: reikės keisti atlyginimų apskaitos programas, skaičiavimus ir perdavimus „Sodrai”, nes PSD įmokas nuo darbdavio mokamų ligos išmokų reikės pervesti į PSDF. Tai padidins administracinius kaštus, ypač mažoms įmonėms, ir gali sukelti praktinių vykdymo klausimų.
Visuomenėje pasipylė ir emocinės reakcijos: komentatoriai pabrėžia, kad Lietuvos ligos išmokos yra tarp žemesnių Europoje, o sergant namų ir gydymo išlaidos dažnai išauga.
Kai kurie žmonės teigia, kad mažesnės išmokos dar labiau skatins eiti dirbti sergant.
Tikslinės lėšos ir fondo rezervai
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad PSDF rezervas yra didelis ir jo naudojimas reglamentuotas. Kaip vienas iš komentarų citavo buvusią ministro pastabą: „Tai yra kaip skirtingos kišenės ant mūsų švarko.” Kritikų nuomone, papildomi keli milijonai rezervuose geriau nepagerins paslaugų, ypač jei biudžeto lėšų panaudojimas yra ribojamas teisės aktais.
Ministerijos argumentas – suvienodinti apmokestinimą ir pašalinti priežastis eiti į darbą sergant: „Pakeitimu ištaisoma istoriškai susiklosčiusi situacija, kuri yra nelogiška – sergančiam darbuotojui darbdavys moka daugiau nei dirbančiam. Suvienodinus apmokestinimą ir sirgdamas ir dirbdamas 2 dienas darbuotojas gaus tiek pat, tad neatsiranda jokios paskatos sergant eiti į darbą”, – paaiškino D. Sakalauskaitė-Babravičė.
Pasiūlymas dar turi būti pritartas Seime kaip dalis 2027 m. PSDF biudžeto priėmimo proceso. Kol kas svarbu, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai stebėtų teisės aktų pakeitimus ir ruoštųsi administraciniams bei finansiniams pokyčiams.