„Štai ir vėl [slogos] prasidėjo“, – taip dažnai prasideda pacientų pasakojimai apie įprastą peršalimą. Šie simptomai – slogos varvėjimas ar užgulimas, gerklės perštėjimas, kosulys, užkimimas, lengva temperatūra – yra pažįstami daugumai. Svarbu suprasti, kad peršalimą sukelia virusai, dažniausiai rinovirusai, o ne šaltas oras ar „perpučiamas“ kaklas. Gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia dėmesį, kad daugeliui simptomų nereikia stebuklingų preparatų, o dažnai tik ramybės ir poilsio.
Kas iš tiesų sukelia peršalimą?
„Tai man čia nuo gerklės [temperatūra]? Ar nuo to, kad perpūtė?“ – dažnas klausimas. Gerklė nesukelia temperatūros; tai organizmo imuninė reakcija kovoje su infekcija. Virusų, galinčių sukelti peršalimą, yra šimtai, todėl įprasta susirgti kelis kartus per metus. Dėl šių priežasčių specifinių vaistų nuo visų peršalimo virusų nėra.
Simptominis gydymas ir kada reikia vaistų
„Netiesa. Aš išgeriu vaistų ir man palengvėja.“ – Taip, simptomai gali laikinai palengvėti. Yra preparatų, kurie sumažina temperatūrą, atlaisvina nosį ar mažina gerklės skausmą, tačiau jie gydo ne priežastį, o simptomus. Temperatūros numušimas turi būti taikomas tada, kai ji trukdo ilsėtis ar kelia diskomfortą, o ne kaip priemonė grįžti į darbą ar svarbų susitikimą.
Nosies priežiūrai tinka nosies plovimai ir izotoniniai lašai, tačiau ilgalaikis vazokonstriktorių vartojimas gali sukelti priklausomybę ir gleivinės pažeidimą. Gerklės skausmui raminti veiksmingas čiulpinukas arba skalavimas druska; pats čiulpimo mechanizmas ramina ryklę.
Kosulys, antibiotikai ir papildomos priemonės
Kosulys dažnai užsilaiko iki dviejų savaičių – tai normalus organizmo valymosi procesas. Vaistų „nuo kosulio“ praktiškai nėra; yra priemonių, skirtų pagerinti atsikosėjimą. Antibiotikai reikalingi tik komplikacijų atvejais – jie neveikia virusų. Nepagrįstas jų vartojimas ne tik yra beprasmiškas, bet ir žalingas.
Namų priemonės – šiltos arbatos, medus (vyresniems nei 1 metų vaikams), minkšti ledai gerklės skausmui malšinti, inhalacijos ir šiltas poilsis – dažnai būna veiksmingesnės už brangius vaistus. Svarbiausia – poilsio suteikimas organizmui, kad jis galėtų pats susidoroti su infekcija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į medikus verta kreiptis, jei karščiavimas kyla virš 38,5°C ir jo nepavyksta numušti, atsiranda dusulys, stiprus galvos skausmas, sumišimas ar mieguistumas, arba simptomai nesiliauja per kelias dienas. Taip pat reikėtų kreiptis, jei sergamas lėtines ligas ar yra silpnesnė imuninė sistema.
Peršalimas dažniausiai nėra rimta liga, tačiau gali komplikuotis. Atsargumas, tinkamas poilsis ir saikingas simptomų malšinimas padeda greičiau pasveikti ir sumažina nereikalingas išlaidas vaistams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.