Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis išsivysčiusiame pasaulyje, o Lietuvoje situacija itin grėsminga. Mūsų šalis priskirta labai didelės kardiovaskulinių ligų rizikos regionui, o mirštamumas nuo šių ligų yra beveik dvigubai didesnis nei Europos vidurkis. Būtent dėl šios priežasties buvo sukurta prevencinė patikros programa, skirta apsaugoti gyventojus, – teigia Kauno klinikų kardiologė, profesorė Jurgita Plisienė.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa: kas turi žinoti?
Prevencinė programa dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kviečia pasitikrinti visus 40–54 metų vyrus ir 50–64 metų moteris. Patikra atliekama kartą per metus. Profesorė J. Plisienė pabrėžia, kad Lietuva yra unikali šalis, turinti tokią išsamią širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Jos etapiškumas apima rizikos veiksnių įvertinimą šeimos gydytojo kabinete, o didelės rizikos pacientai nukreipiami į kardiologijos centrus detalesniam ištyrimui. Tai galimybė, kuria privaloma pasinaudoti.
Anksti nustatę ligą, medikai gali užbėgti už akių tragiškiems jos padariniams. O jei ligos dar nėra, pacientas informuojamas apie rizikos veiksnius ir paskatinamas keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių. „Anksti pastebėję pacientą, turintį daug rizikos veiksnių, galime jam paaiškinti, kodėl jis turi keisti gyvenimo būdą, esant reikalui – savalaikiai skirti jam vaistus. Neretai patikrų metu identifikuojame pacientus, kuriems reikalingi tolimesni intervenciniai tyrimai detalesniam širdies kraujagyslių įvertinimui. Nustačius pakitimus kraujagyslėse ir sėkmingai taikydami intervencinius gydymo metodus – apsaugome nuo infarkto“, – apie ankstyvosios diagnostikos naudą pasakojo profesorė.
Kardiologė akcentuoja, kad gydytojus aplankyti reikia ne tik tuomet, kai pajuntamas skausmas. Dažni atvejai, kai prevencinės programos dalyvis neturi jokių nusiskundimų, tačiau gydytojai nustato pakitimus, įspėjančius apie galimas grėsmingas ligas. „Aukštas cholesterolis skausmo nesukelia. Taip pat ir padidėjusio kraujospūdžio pacientai kartais nejaučia. Bet tai nereiškia, kad šie rizikos veiksniai nedaro savo „blogo“ darbo“, – įspėjo J.
Plisienė.
Vyrų ir moterų sergamumas skiriasi dėl hormonų įtakos. Vyrai tirti dėl širdies ligų rizikos kviečiami nuo 40 metų, moterys – nuo 50 metų. Profesorė paaiškina: „Moterys turi estrogenų, kurie kaip „skydas“ saugo mūsų širdį ir kraujagysles. Dėl to moterys išemine širdies liga suserga vėliau. Tačiau, kai pasiekiamas klimakterinis laikotarpis, estrogenų kiekis ima mažėti. Tuomet moterų sergamumas ir mirštamumas auga, o vyrų mažėja. Dėl šitų dėsnių vyrus ir tiriame anksčiau nei moteris.“ Pastaraisiais metais pastebimas didėjantis pacientų sąmoningumas ir supratimas apie sveikatos priežiūros svarbą.
Vėžio prevencijos programos: kodėl nepakanka aktyvumo?
Lietuvoje, be širdies ligų, vykdomos ir kelios ankstyvosios vėžio patikros programos, tačiau medikai apgailestauja dėl žemų dalyvavimo rodiklių. Nuo 2005 metų veikianti krūties vėžio ankstyvosios patikros prevencinė programa susiduria su problema – per dvejų metų laikotarpį išsitiria vos 50 procentų moterų, nors siekiama bent 85 procentų. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė Rūta Briedienė pabrėžia, kad programa efektyvi tik tuomet, kai joje aktyviai dalyvaujama.
Nepaisant gerėjančių diagnostikos rezultatų, kuriuos lemia tobulėjanti įranga ir aukštesnė gydytojų kvalifikacija, problema išlieka – daugelis moterų nesulaukia asmeninio paraginimo pasitikrinti. R. Briedienės įsitikinimu, kvietimai turėtų būti siunčiami centralizuotai, kiekvienai 50 metų sulaukusiai moteriai. „Turėtų būti visų tai amžiaus grupei priklausančių žmonių duomenų bazė, kur nurodytas ir jų adresas, elektroninis paštas ar telefonas – galimybė susisiekti ir pakviesti tyrimams reguliariai. Moteris turėtų gauti kvietimą pasitikrinti nuosekliai, kas du metai, kartu su informacija, kur ir kada atvykti tyrimui“, – aiškina gydytoja. Be to, būtina užtikrinti greitą ir paprastą kelią nuo patikros iki galutinės diagnozės, nustačius pakitimus.
Šiuo metu krūties vėžio patikros programoje dalyvauja 50–69 metų moterys. Tačiau diskutuojama, ar patikrą reikėtų pradėti anksčiau. Kai kuriose šalyse moterys tikrinamos nuo 40 metų, o Europos Komisija rekomenduoja pradėti nuo 45 metų. „Kiekviena šalis vertina savo sergamumo piką. Patikrą reikėtų pradėti anksčiau nei ateina tas amžius, kai sergamumas didžiausias, nes siekiama užkirsti kelią vėlesnės stadijos susirgimui“, – teigia R. Briedienė. Svarbu atminti, kad radiologiniais metodais nustatytas vėžys dažniausiai būna nečiuopiamas, ankstyvos stadijos ir gydymas būna efektyvus, priešingai nei pačios moters užčiuoptas darinys, kuris dažnai jau būna didesnis ir liga – pažengusi.
Kokiomis nemokamomis programomis pasinaudoti galima dabar?
Lietuvoje Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamos šios ankstyvosios ligų patikros programos:
- Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa: 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys gali pasitikrinti kartą per metus.
- Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa: skirta 25–59 metų moterims.
- 25–34 metų moterims kartą per 3 metus atliekamas citologinis tepinėlis.
- 35–59 metų moterims kartą per 5 metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas ir, jei teigiamas, citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje.
- Krūties vėžio prevencinė programa: 50–69 metų moterys gali pasitikrinti kartą per 2 metus.
- Storosios žarnos vėžio prevencinė programa: 50–74 metų vyrai ir moterys gali pasitikrinti kartą per 2 metus.
- Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa: 50–69 metų vyrams (arba 45 metų, jei patenka į 5 rizikos grupę) teikiama kas 2 arba 5 metus.
Šios programos suteikia galimybę kiekvienam gyventojui aktyviai prisidėti prie savo sveikatos išsaugojimo ir ilgalaikės gerovės.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.