Pastaraisiais metais pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, žymiai išaugo sergamumas depresija ir nerimo sutrikimais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad šias neigiamas tendencijas ypač sustiprino Covid-19 pandemija bei geopolitiniai konfliktai, kaip karas Ukrainoje, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į darbinę aplinką, kur daug žmonių patiria didelį stresą bei emocinį perdegimą. Darbo metu kilęs nuolatinis įtampas, baimė neatlikti užduočių laiku, per didelis darbo krūvis ir kitokios psichologinės problemos ne tik varžo darbuotojo efektyvumą, bet ir kelia pavojų jo psichikos sveikatai.
Darbo vietoje kyla vis daugiau psichikos sveikatos iššūkių
Apie 1 iš 7 darbuotojų darbo aplinkoje susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis, rodo „Mental Health Foundation“ atlikti tyrimai. Ilgalaikis stresavimas darbe, negebėjimas suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo poreikių, komplikacijos santykiuose su kolegomis ar vadovais – visa tai yra pagrindiniai veiksniai, lemiančių emocinį išsekimą, vadinamą perdegimu. Kauno „Kardiolitos klinikų“ medicinos psichologė Vilma Stundžienė pabrėžia, kad perdegimas yra sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo mažų, sunkiai pastebimų simptomų, o ilgainiui gali sukelti rimtų psichologinių ir fizinių problemų, pavyzdžiui, bejėgiškumo jausmą, savivertės nuosmukį, emigraciją iš darbo vietos ir netgi gilią depresiją.
Problemos dažnai nustatomos per vėlai
Naujausi duomenys patvirtina, kad šiuolaikinis žmogus žymiai dažniau nei anksčiau jaučia nuovargį ir psichinį išsekimą. Visgi, daugelis savo būklės nepastebi ar neišreiškia tol, kol nepasiekia kritinės ribos. Vilma Stundžienė atkreipia dėmesį, jog vis dažniau žmonės kreipiasi į psichologus ir psichoterapeutus, tačiau dažnai dar nepripažįsta, kad patiria perdegimą darbe, o tai trukdo skirti tinkamą pagalbą laiku.
Be to, Kęstutis Mackelis, sveikatingumo paslaugų įmonės „Stebby“ vadovas, perspėja, kad daug įmonių ir vadovų palieka problemą spręsti pavėluotai. Jo nuomone, geriau imtis prevencijos ir užkirsti kelią perdegimui ankstyvoje stadijoje, nes darbo vietoje išlaikyti gerą specialistą yra žymiai pigiau nei įdarbinti naują – pakeitimo kaštai gali siekti kelis mėnesius darbuotojo atlyginimo vertės.
Psichologinis atsparumas – efektyvi prevencinė priemonė
Ekspertai sutaria, kad viena svarbiausių priemonių kovai su emociniu perdegimu yra stiprus psichologinis atsparumas. Tai gebėjimas tinkamai priimti tiek teigiamus, tiek neigiamus gyvenimo iššūkius, atpažinti savo emocijas ir valdyti jas racionaliai. V. Stundžienės teigimu, jeigu žmogus geba gerai suprasti savo poreikius ir atsiliepti į juos, jis gali laiku pastebėti pirmuosius perdegimo simptomus, tokius kaip padidėjęs dirglumas, kritiškas požiūris į save, klaidos, sumažėjusi motyvacija ar sulėtėjęs darbas, ir pradėti keisti savo įpročius bei gyvenimo būdą.
Ieva Vaitkevičiūtė, emocinės sveikatos stiprinimo programos „Mindletic“ įkūrėja, pabrėžia dėmesingo įsisąmoninimo praktikų naudą. Šios praktikos mažina nerimą, stiprina koncentraciją ir padeda darbuotojams geriau valdyti stresą bei pastebėti ankstyvus perdegimo ženklus. Pastebima, kad apie 27 procentai programos vartotojų aktyviai ieško būdų, kaip sumažinti stresą ir perdegimą, todėl tokios priemonės yra vis svarbesnės šiuolaikinėje darbinėje aplinkoje.
Individualūs sprendimai – geriausias kelias į psichologinę gerovę
Kęstutis Mackelis atkreipia dėmesį, kad nėra vieno universalaus metodo, tinkamo visiems darbuotojams. Skirtingi žmonės turi skirtingus poreikius ir gebėjimus atsipalaiduoti, todėl vienodų sprendimų, pavyzdžiui, bendrų sporto abonementų ar psichologinių konsultacijų, paskirstymas gali pasiteisinti ne visada. Labiau pasiteisina įmonių skatinama edukacija, prevencija ir galimybė pačiam darbuotojui pasirinkti tinkamiausias savo emocinei sveikatai stiprinti priemones.
Šiame kontekste „Stebby“ platforma suteikia platesnį pasirinkimą – nuo masažų ir SPA procedūrų iki meno terapijos ir sporto užsiėmimų, padedančių sumažinti perdegimo riziką ir pagerinti bendrą savijautą. Medicina ruošia papildomą įspėjimą, kad reguliari fizinė veikla yra viena iš pagrindinių priemonių gerinti emocinę būklę – judėjimas gerina nuotaiką, mažina stresą ir nerimą, taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą.
Apibendrinant, šiuolaikinė gyvenimo realybė reikalauja iš kiekvieno žmogaus daug psichologinio atsparumo ir dėmesio savo emocinei sveikatai. Darbdaviams ir darbuotojams svarbu bendradarbiauti, ieškoti individualių sprendimų ir prevencinių priemonių, kurios padėtų išvengti perdegimo ir užtikrintų ilgalaikę darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.