Socialiniame tinkle pasidalinta istorija atkreipė dėmesį į tai, kaip skirtingos kalbos ir kultūros veikia kasdienį bendravimą poroje. Publikuotas užrašas iš „Reddit“ sukėlė plačią diskusiją apie tai, ar tiesmukas, kartais skambantis įsakmų tonu bendravimas yra kultūrinis ypatumas ar netinkamas elgesys.
Originalus įrašas skamba taip:
„Mano merginai 33-eji, man – 35-eri. Esame kartu 4,5 metų ir auginame bendrą vaiką. Ji lietuvė, o aš norvegas. Gyvename Norvegijoje, namuose kalbame norvegiškai ir angliškai.
Šiandien vėl susiginčijome dėl to paties dalyko, dėl kurio ginčijomės jau ne kartą, todėl svarstau, ar tai susiję su lietuvių kalbos kultūra, ar ji tiesiog elgiasi nemandagiai.
Trumpai tariant, ji atsisako su manimi namuose kalbėti mandagiai. Ji niekada nepaprašo manęs ką nors padaryti ar paduoti, o tiesiog įsakinėja tarsi kariuomenės vadas.
Pavyzdžiui, šiandien abu stovėjome šalia vienas kito namuose, o jai prireikė žirklių, kurios buvo kitame kambaryje. Vietoj „Ar gali atnešti žirkles?“ ji pasakė: „Paduok žirkles!“
Paklausiau, kodėl ji negali su manimi kalbėti mandagiai ir kodėl vietoj prašymo nuolat duoda nurodymus. Ar tikrai taip sunku?
Norvegų ir anglų kalbose bei kultūroje įprasta ko nors paprašyti, o ne įsakinėti – net ir kalbant su šeimos nariais namuose.
Paaiškiniau, kad net augdamas namuose visada paprašydavau savo brolio: „Ar gali paduoti vandens?“, o ne sakydavau: „Paduok man vandens.“
Keli šeimos nariai ir draugai yra atkreipę mano dėmesį į tai, kaip ji su manimi kalba. Aš jos visada paprašau, kad ką nors padarytų, o ne įsakau. Ji atsisako elgtis taip pat.
Ar tai įprasta lietuvių kalbos ir bendravimo kultūroje, ar čia tiesiog jos toks būdas?“ – „Reddit“ rašė jis.
Kultūriniai niuansai ir kalbos ypatumai
Toks klausimas atspindi platesnį reiškinį: įvairiose kalbose mandagumo formos ir jų vartojimas skiriasi.
Lietuvių kalboje, ypač artimose šeimos ir draugų aplinkose, dažnai vartojama tiesmuka, trumpa kalba. Tai nebūtinai reiškia grubumą — daugeliui lietuvių toks bendravimo stilius yra natūralus, taupantis žodžius ir tiesus.
Vertinant iš kitos pusės, emigrantams ar žmonėms iš kultūrų, kur mandagumo frazės nuolat naudojamos net tarp artimųjų, toks tonas gali atrodyti grubus ar įsakmų. Be to, kalbų perėjimas veikia: žmogus galvoja viena kalba ir verčia frazes kita, todėl tonas gali pasikeisti.
Praktiniai patarimai poroms
Jei toks bendravimas kelia nepatogumų, svarbu atvirai apie tai kalbėtis — ne kaltinant, o aiškinant, kaip tam tikri žodžiai ar tonas veikia partnerį. Galima susitarti naudoti tam tikras mandagumo frazes arba parodyti pavyzdžius, kaip norėtumėte, kad būtų kreipiamasi.
Tinkami sprendimai gali būti ir kalbų kursai, emocinės komunikacijos užsiėmimai arba paprasta savimonės praktika: atkreipti dėmesį į intonaciją, pauzes ir neverbalinę kalbą. Jei šeimos nariai pastebi panašų stilių, tai greičiausiai įprotis, kurį galima koreguoti laipsniškai.
Galų gale, svarbiausia — pagarba ir abipusis kompromisas. Jei tonas yra agresyvus arba žeminantis, tai jau yra elgesio problema. Tačiau jei tai tik kalbos ypatumas, dialogas ir supratimas padeda rasti priimtiną sprendimą abiem pusėms.