Gimdos kaklelio vėžys dažnai apibūdinamas kaip „nebylus“, tačiau specialistų aiškinimas rodo, kad tam tikri simptomai vis dėlto gali pasirodyti ir turėtų moteris paskatinti kreiptis į gydytoją. Prof. dr. Daiva Vaitkienė, Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė, dalijasi faktais, kurie padeda paneigti gajus mitus ir primena, kodėl svarbu reguliariai tikrintis pas ginekologą.
Mitas: ankstyvos stadijos vėžys neturi jokių simptomų
Iš tiesų ankstyvų stadijų gimdos kaklelio pakitimai dažnai būna ilgą laiką nepastebimi. Vis dėlto yra požymių, kurie turėtų kelti susirūpinimą: kraujavimas po lytinių santykių, kraujingos išskyros ar kraujavimas tarp mėnesinių. Nors šie simptomai nėra unikalūs vien gimdos kaklelio ligoms, jie signalizuoja apie būtinybę neatidėlioti ginekologinio ištyrimo. Net vėlesnėse stadijose moteris gali ilgai nejusti skausmo ar kitų aiškių nukrypimų, kol liga neprogresuoja ir neprasidės gausesnis kraujavimas arba organų funkcijų sutrikimas.
Mitas: vėžys yra tik genetinė problema
Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija — tam tikri šio viruso tipai didina vėžio riziką. Virusas paveikia gimdos kaklelio ląsteles ir gali sutrikdyti jų ciklą, skatindamas ikivėžinius pokyčius. Nors genetika gali turėti įtakos bendram rizikos profiliui, ŽPV užsikrėtimas ir jo išsitisėjęs buvimas organizme yra kertinis veiksnys.
Mitas: rūkymas nėra susijęs su rizika
Rūkymas didina gimdos kaklelio pokyčių riziką: tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos gali kauptis gimdos kaklelio audiniuose ir prisidėti prie ląstelių pažeidimų. Be to, riziką didina ir tam tikri lytinės elgsenos faktoriai — ankstyvi lytiniai santykiai, daug partnerių ar lytiniu keliu plintančios infekcijos, nes jie padidina tikimybę užsikrėsti ŽPV.
Mitas: PAP tepinėlis yra ilga ir kenksminga procedūra
PAP (Papanicolaou) tepinėlis yra paprastas tyrimas, atliekamas ginekologinės apžiūros metu.
Jis trunka trumpai ir daugumai moterų nesukelia rimto skausmo. Tyrimą gali atlikti ginekologas, apmokytas slaugytojas ar šeimos gydytojas. Jei moteriai yra anksčiau atliktos ginekologinės operacijos ar anatominių ypatumų, gali būti didesnis diskomfortas, tačiau pats tyrimas nėra pavojingas ar žalingas.
Mitas: ikivėžiniai pakitimai visada reiškia mirties nuosprendį
Dažnai ikivėžiniai pokyčiai išnyksta savaime — ypač jaunesnėms moterims stebima spontaninė regresija. Dalis pakitimų gydomi minimaliai invazinėmis procedūromis (lazeris, tausojančios ekscizijos), o intensyvesnis gydymas taikomas tik aukštesnių laipsnių pažeidimams. Svarbu, kad laiku diagnozavus ir tinkamai stebint pacientę, daugeliu atvejų ligą galima kontroliuoti ir užkirsti kelią progresavimui.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Reguliarus profilaktinis tikrinimas — pagrindinė priemonė ankstyvai patologijai aptikti. Tyrimų kartojimo intervalai dažniausiai yra 3–5 metai, priklausomai nuo amžiaus ir ankstesnių rezultatų. Taip pat rekomenduojama ŽPV vakcinacija jaunoms merginoms ir jauniems vyrams, kuri sumažina ilgalaikę riziką. Rūkymo nutraukimas, saugi lytinė elgsena ir greitas gydymas esant infekcijoms prisideda prie apsaugos nuo vėžinių pokyčių.
Geriausia žinia yra ta, kad reguliarios profilaktinės patikros dažnai išgelbsti gyvybę — laiku aptikti pokyčiai gydomi sėkmingai. Moterys raginamos neignoruoti simptomų ir pasitarti su savo gydytoju dėl tinkamiausio stebėjimo bei prevencijos plano.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.