Gyvename ne tik švaros, bet ir alergijos amžiuje: alerginė sloga, astma ir atopinis dermatitas pasitaiko vis dažniau. Nors higiena ir medicininės priemonės išgelbėjo milijonus žmonių nuo infekcijų, pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vis aktyviau kalba apie vadinamąją higienos hipotezę – galimą ryšį tarp perdėtos švaros ir didėjančio autoimuninių bei alerginių ligų skaičiaus.
Švara ir sterilumas – kas skiriasi?
Švara nėra sinonimas sterilumui. Sterilumas reiškia beveik visišką mikroorganizmų pašalinimą, o kasdienė švara – subalansuotą aplinkos ir asmens higieną. Istoriniai atradimai, pavyzdžiui, pasterizacija, aiškiai parodė higienos naudą, tačiau dabartinis suvokimas keičiasi: organizmas mokosi atpažinti ir toleruoti tam tikrą mikroorganizmų spektrą. „Daugelis specialistų mano, kad kai vaikai susiduria su mažesniu mikrobų kiekiu, tai gali būti vienas iš veiksnių, provokuojančių alergijos išsivystymą vėlesniame amžiuje.
Taip įvyksta todėl, kad iš labai mažo vaiko mes atimame galimybę susidurti su alergenais, jis prie to nepripranta, o vėlesniame amžiuje organizmas nebeatpažįsta, kas yra gerai, o kas – ne”, – pastebi alergologė.
Kaip rasti pusiausvyrą?
Pusiausvyros paieška reiškia, kad siekiame apsaugoti sveikatą nuo pavojingų infekcijų, bet nepažeisti natūralaus odos ir žarnyno mikrobiomo. Pagrindiniai praktiniai žingsniai – taisyklingas rankų plovimas, racionalus cheminių priemonių naudojimas ir kasdienė tvarka. Rankų plovimas išlieka efektyviausia priemone užkirsti kelią daugeliui infekcijų: svarbu plauti rankas tekančiu vandeniu, išmuiluojant ir kruopščiai patrinti visus odos paviršius.
Per ilgi karšti dušai ir agresyvus odos trynimas pažeidžia natūralią odos florą. Kasdien užtenka prausti intensyviai prakaituojamas vietas bei reguliariai keisti apatinius drabužius. Namų tvarkymas turėtų būti nuolatinis, o ne vien tik intensyvus generalesnis valymas retsykiais.
Praktiniai patarimai namams ir maisto tvarkymui
Maisto ruošimas reikalauja ypatingo dėmesio: pjaustymo lenteles, kuriose ruošta žalia mėsa ar žuvis, rekomenduojama plauti iš karto ir reguliariai keisti.
Lova, patalynė ir rankšluosčiai yra terpė bakterijoms daugintis; patalynę geriausia keisti kas savaitę, o rankšluosčiais nesidalinti. „Ant mūsų odos gyvenančios gerosios bakterijos yra pirmoji ir pati stipriausia apsauga nuo blogųjų bakterijų ir patogenų. Yra įrodyta, kad daugelis cheminių valiklių pažeidžia šį natūralų odos barjerą. Pavyzdžiui, tokia cheminė medžiaga kaip triklosanas, randama daugelyje prausiklių, dantų pastų ar skalbimo miltelių, trukdo susidaryti natūraliam odos barjerui”, – pabrėžia N. Stirbienė.
Jei žmogų kankina alergija, verta mažinti alergenų kiekį namuose: dažnai vėdinti, reguliariai skalbti užuolaidas ir patalynę, sumažinti kilimų, minkštų žaislų ir knygų skaičių. „Jei alergijos vistik kamuoja, derėtų mažinti alergenų kiekį namuose, kasdien vėdinti patalpas, reguliariai skalbti užuolaidas ir patalynę, atsisakyti ar sumažinti namuose kilimų, minkštų žaislų ir knygų”, – pataria „Grite“ švaros ekspertė.
Valant cheminėmis priemonėmis, naudokite pirštines, gerai vėdinkite patalpas ir apsvarstykite natūralius alternatyvus – sodą, actą, citrinos sultis. Svarbiausia – sąmoningas požiūris: nebūtina siekti sterilumo, užtenka atsargumo ir sveiko proto, kad apsaugotume save be žalos natūraliam imuniniam ugdymuisi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.