Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje aptartas raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas tarp nepilnamečių atkreipė dėmesį į augančią problemą: naujausi duomenys rodo, jog 2024 m. bent kartą gyvenime raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo vartojo 22,8 proc. nepilnamečių. Šis rodiklis per daugiau nei dvidešimtmetį padidėjo beveik 9,3 proc., o skirtumai tarp lyčių ir regionų yra ryškūs.
„Raminamųjų vaistų vartojimas tarp nepilnamečių yra didėjanti problema, reikalaujanti proaktyvaus dėmesio. Siekiant realių pokyčių, būtina stiprinti prevenciją, plėsti nuoseklų vaikų ir jaunimo švietimą, didinti tėvų informuotumą ir atsakomybę bei užtikrinti, kad benzodiazepinų grupės vaistų skyrimas ir kontrolė būtų pagrįsti aiškiomis, atsakingomis taisyklėmis“, – sako Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Nereceptinis vartojimas ir regioniniai skirtumai
Stipriausiai nerimą kelia nereceptinis vartojimas: 2024 m. 22,8 proc. nepilnamečių prisipažino bent kartą vartoję raminamuosius be gydytojo paskyrimo — iš jų 31,1 proc. yra mergaitės ir 14,8 proc. vaikinai. Kai kuriose savivaldybėse šie skaičiai yra ypač aukšti: Klaipėdos rajone – 39,7 proc., Raseinių rajone – 38,7 proc., Ukmergėje – 33,9 proc., Birštone ir Prienų rajone – 33,8 proc. Tokie skirtumai gali rodyti ne tik prieigos ar receptų išrašymo ypatumus, bet ir socialines, šeimynines bei psichikos sveikatos priežastis, kurios skiriasi regionuose.
Reguliavimas, gydytojų atsakomybė ir praktinės kliūtys
Benzodiazepinų grupės vaistai priskiriami kontroliuojamoms psichotropinėms medžiagoms: jie skiriami trumpalaikiam ūminių būklių gydymui ir turi būti išrašomi elektroniniu būdu arba specialiais receptais, viename recepte nurodant tik vieną preparatą. Komisijos nariai pabrėžė, kad gydytojai privalo nuolat vertinti rizikas, riboti paskyrimų trukmę ir skatinti nutraukimą tam, kad sumažėtų priklausomybės rizika.
Vis dėlto praktikoje kyla iššūkių užtikrinant nuoseklų reglamentų laikymąsi: vaistai dažnai tampa prieinami nepilnamečiams per artimą aplinką — iš tėvų ar šeimos narių, arba su jų žinia.
Tai rodo, kad griežtas teisės aktų reglamentavimas savaime neeliminuoja piktnaudžiavimo problemos.
Ką reikėtų daryti toliau: prevencija ir švietimas
Vienintelis ilgalaikis sprendimas apima kompleksines priemones: sistemingą švietimą mokyklose apie psichikos sveikatą ir vaistų rizikas, tėvų informavimo kampanijas apie saugų vaistų laikymą ir atsakingą skyrimą, lengvai pasiekiamas psichikos sveikatos paslaugas paaugliams ir plataus masto duomenų analizę. Siūloma griežtinti gydytojų priežiūrą, trumpinti išrašomų kursų trukmę bei stiprinti vaistų prieinamumo kontrolę, kartu plečiant alternatyvias intervencijas — terapiją, mokyklinį konsultavimą ir krizių pagalbą.
Komisija taip pat ragina gilinti analizę: suskirstyti rodiklius pagal amžiaus grupes, ištirti receptų trukmę, regioninius skirtumus ir galimus ryšius tarp receptinio ir nereceptinio vartojimo. Tik įvertinus išsamius duomenis bus įmanoma tiksliai nustatyti rizikos grupes ir sukurti efektyvias prevencines programas, orientuotas tiek į jaunimą, tiek į jų šeimas bei sveikatos priežiūros specialistus.
Apibendrinant — nors bendras benzodiazepinų vartojimas šalyje mažėja, situacija tarp nepilnamečių išlieka jautri. Reikia koordinuotų valstybinių, savivaldos ir bendruomeninių veiksmų, kad būtų sumažinta piktnaudžiavimo rizika ir užtikrinta jaunimo psichikos gerovė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.