Europoje užfiksuotas rekordinis Vakarų Nilo viruso infekcijų skaičius. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė naujausius duomenis, kurie atskleidė nerimą keliančią tendenciją – virusas ne tik plinta į naujas teritorijas, bet ir pasiekė šalis, kuriose anksčiau vietinių žmonių užsikrėtimo atvejų nebuvo registruota. Nuo šios infekcijos jau mirė daugiau kaip šimtas žmonių, o specialistai įspėja, kad kai kuriems gyventojams liga gali sukelti sunkių neurologinių komplikacijų.
2026 metai Europoje tapo išskirtiniai dėl Vakarų Nilo viruso plitimo masto. Infekcija, kuri anksčiau dažniausiai buvo siejama su šiltesniais pietiniais Europos regionais, šiemet nustatoma ir gerokai šiauriau esančiose teritorijose.
Spalio 15 dieną ECDC išplatino specialų pranešimą apie rekordinį sergamumą ir paragino Europos valstybes stiprinti viruso stebėseną bei uodų kontrolės priemones.
Naujausi spalio 16 dieną paskelbti duomenys leidžia dar tiksliau įvertinti situacijos mastą.
Europoje užfiksuotas rekordinis susirgimų skaičius
ECDC duomenimis, iki spalio 14 dienos 19 Europos valstybių buvo užregistruoti 1 926 vietiniai Vakarų Nilo viruso infekcijos atvejai.
Tai reiškia, kad žmonės užsikrėtė savo šalyse, o ne keliaudami į užsienį.
Viruso paveiktos teritorijos nustatytos 222 Europos regionuose. Vien per paskutinę ataskaitinę savaitę pirmą kartą šį sezoną paveiktomis pripažinta dar 14 teritorijų.
Ankstesnėje, spalio 15 dieną paskelbtoje išsamioje ataskaitoje nurodyta, kad Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse iki spalio 7 dienos registruoti 1 715 susirgimų.
Tai didžiausias kada nors šiose valstybėse užregistruotas Vakarų Nilo viruso infekcijų skaičius.
Palyginimui, per tą patį laikotarpį ankstesnį dešimtmetį vidutiniškai buvo nustatomi 693 atvejai.
Šie duomenys rodo, kad 2026 metų sezonas yra išskirtinis ne tik pagal registruotų pacientų skaičių, bet ir pagal geografinį viruso paplitimą.
Daugiausia susirgimų – Italijoje ir Graikijoje
Naujausi ECDC duomenys rodo, kad spalio 14 dieną didžiausias užsikrėtimų skaičius buvo nustatytas šiose Europos šalyse:
- Italijoje – 764 atvejai.
- Graikijoje – 455 atvejai.
- Prancūzijoje – 159 atvejai.
- Ispanijoje – 141 atvejis.
- Rumunijoje – 121 atvejis.
- Šiaurės Makedonijoje – 70 atvejų.
- Nyderlanduose – 59 atvejai.
- Serbijoje – 57 atvejai.
Infekcija taip pat registruota Kroatijoje, Belgijoje, Kipre, Austrijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse.
Ypač daug dėmesio sulaukė situacija Belgijoje ir Nyderlanduose.
Belgijoje šiemet pirmą kartą nustatyti vietiniai žmonių užsikrėtimo Vakarų Nilo virusu atvejai.
Specialistų vertinimu, tai svarbus signalas, kad virusui tinkamos plitimo sąlygos formuojasi ir šiauriau esančiuose Europos regionuose.
Pranešta apie 130 mirčių
Nerimą kelia ne tik didėjantis užsikrėtusiųjų skaičius.
ECDC spalio 15 dieną paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad iki spalio 7 dienos Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse buvo užregistruota 130 su Vakarų Nilo viruso infekcija susijusių mirčių.
Daugiausia jų nustatyta Italijoje – 56 ir Graikijoje – 46.
Nyderlanduose buvo registruota 10 mirčių, Rumunijoje – septynios, Ispanijoje – šešios.
Keli mirties atvejai taip pat fiksuoti Prancūzijoje, Kroatijoje ir Vengrijoje.
Tačiau specialistai pabrėžia vieną svarbią aplinkybę.
Nors šiemet Europoje užregistruota rekordiškai daug infekcijų, duomenų, kad pats virusas būtų tapęs pavojingesnis, kol kas nėra.
ECDC pažymi, kad tarp registruotų pacientų hospitalizuotų, neurologinius simptomus patyrusių ir mirusių žmonių dalis buvo mažesnė nei per ankstesnį dešimtmetį.
Tai reiškia, kad bendras mirčių skaičius padidėjo kartu su registruojamų infekcijų mastu, tačiau nėra pagrindo teigti, kad virusas mutavo į sunkesnę ligą sukeliančią formą.
Dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, kad serga
Vakarų Nilo virusas turi vieną savybę, dėl kurios tikrąjį infekcijos paplitimą nustatyti itin sudėtinga.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 80 procentų užsikrėtusių žmonių nepatiria jokių simptomų.
Likusiai daliai gali pasireikšti vadinamoji Vakarų Nilo karštligė.
Dažniausi simptomai:
- Karščiavimas ir šaltkrėtis.
- Stiprus galvos skausmas.
- Raumenų ir sąnarių skausmai.
- Bendras silpnumas bei nuovargis.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Odos bėrimai.
- Padidėję limfmazgiai.
Daugumai simptomus patiriančių žmonių liga praeina be sunkių komplikacijų.
Tačiau nedidelei daliai pacientų infekcija gali pažeisti centrinę nervų sistemą.
Vienas simptomas gali įspėti apie pavojingą komplikaciją
PSO duomenimis, maždaug vienam iš 150 Vakarų Nilo virusu užsikrėtusių žmonių gali išsivystyti sunki ligos forma.
Tokiais atvejais virusas gali sukelti meningitą – galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą arba encefalitą – galvos smegenų uždegimą.
Pavojingi simptomai yra:
- Labai stiprus galvos skausmas.
- Aukšta temperatūra.
- Kaklo sustingimas.
- Sąmonės sutrikimai.
- Neįprastas mieguistumas.
- Drebulys ar traukuliai.
- Staigus raumenų silpnumas ar paralyžius.
Tokie požymiai reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Sunkios komplikacijos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus gyventojams ir žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Kai kuriems pacientams po sunkios infekcijos neurologiniai sutrikimai gali išlikti ilgą laiką.
Kaip plinta Vakarų Nilo virusas?
Vakarų Nilo virusas priklauso uodų platinamų infekcijų grupei.
Pagrindinis jo rezervuaras gamtoje yra paukščiai, o virusą dažniausiai platina Culex genties uodai.
Uodas užsikrečia siurbdamas infekuoto paukščio kraują, o vėliau gali perduoti virusą žmogui arba kitam gyvūnui.
Svarbu žinoti, kad Vakarų Nilo virusas neplinta nuo žmogaus žmogui per įprastą kasdienį bendravimą.
Retais atvejais infekcija gali būti perduodama per kraujo perpylimą, organų transplantaciją ar iš motinos vaikui.
Dėl šios priežasties Europos sveikatos institucijos stebi viruso paplitimą ir taiko papildomas kraujo donorystės saugumo priemones.
Kodėl virusas pasiekia vis naujas Europos teritorijas?
Specialistai nurodo, kad Vakarų Nilo viruso plitimui svarbios aplinkos ir klimato sąlygos.
Šiltesnės vasaros, tinkamos temperatūros uodams daugintis ir palankios sąlygos jų aktyvumui gali padidinti viruso perdavimo tikimybę.
Taip pat svarbūs paukščių migracijos keliai, vietinės uodų populiacijos ir vandens telkinių aplinka.
Viruso aktyvumas skirtingais metais gali labai skirtis, todėl tiksliai prognozuoti būsimo sezono mastą sudėtinga.
ECDC specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ankstyvas infekcijos nustatymas, uodų populiacijos stebėsena ir prevencija.
Nors spalio mėnesį uodų aktyvumas daugelyje Europos šalių mažėja, pavieniai nauji infekcijos atvejai dar gali būti registruojami.
Ar Vakarų Nilo virusas gali pasiekti Lietuvą?
Šis klausimas tampa vis aktualesnis ir Lietuvos gyventojams.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar rugpjūčio mėnesį informavo, kad nors Lietuvoje Vakarų Nilo viruso atvejų nebuvo nustatyta, jo plitimas Europoje yra svarbus signalas mūsų šaliai.
Spalio 14 dienos ECDC ataskaitoje Lietuva taip pat nebuvo įtraukta į valstybių, pranešusių apie vietinius žmonių susirgimus, sąrašą.
Tačiau viruso aktyvumas kaimyniniuose ir kituose Europos regionuose skatina stiprinti infekcinių ligų stebėseną.
VMVT pranešė apie planus 2027 metais pradėti tirti laukinius paukščius dėl Vakarų Nilo viruso.
Dar platesnė žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatai svarbių infekcijų stebėsena Lietuvoje numatyta 2027–2028 metais.
Svarbu pabrėžti, kad viruso plitimas Europoje savaime nereiškia artėjančio protrūkio Lietuvoje.
Kaip apsisaugoti nuo infekcijos?
Šiuo metu nėra žmonėms skirtos licencijuotos vakcinos nuo Vakarų Nilo viruso.
Taip pat nėra specifinio antivirusinio gydymo, kuris tiesiogiai sunaikintų šį virusą.
Todėl svarbiausia apsaugos priemonė yra uodų įkandimų prevencija.
Sveikatos specialistai rekomenduoja naudoti veiksmingus repelentus, esant poreikiui dėvėti ilgas rankoves ir ilgas kelnes, įrengti tinklelius nuo uodų ant langų.
Taip pat svarbu neleisti vandeniui ilgai užsistovėti lauke esančiose talpose, nes stovinčiame vandenyje uodai gali daugintis.
Šios priemonės ypač svarbios keliaujant į regionus, kuriuose nustatytas aktyvus viruso plitimas.
Specialistai atskleidė, ko tikėtis toliau
Nors 2026 metų Vakarų Nilo viruso sezonas Europoje jau tapo rekordiniu, tai dar nereiškia, kad susirgimų skaičius ir toliau sparčiai didės.
ECDC duomenimis, didžiausias viruso aktyvumas buvo stebimas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Spalį epidemiologinė situacija pradėjo keistis, nes daugelyje regionų oro sąlygos tampa vis mažiau palankios uodų aktyvumui.
Tačiau specialistai įspėja, kad virusas jau aptiktas teritorijose, kuriose anksčiau nebuvo registruojamas, todėl ateinančiais metais reikės dar daugiau dėmesio skirti jo stebėsenai.
Svarbiausia naujausių duomenų išvada – Vakarų Nilo virusas Europoje 2026 metais išplito plačiau nei bet kada anksčiau, tačiau nėra įrodymų, kad pats virusas būtų tapęs pavojingesnis.
Lietuvos gyventojams šiuo metu nereikia imtis išskirtinių apsaugos priemonių, tačiau keliaujant į Pietų ir kitas viruso paveiktas Europos teritorijas svarbu saugotis uodų įkandimų ir atkreipti dėmesį į galimus infekcijos simptomus.
Informacijos šaltiniai
- ECDC – Record-high West Nile virus infections reported amid spread to new parts of Europe – 2026 m. spalio 15 d.
- ECDC – Vakarų Nilo viruso savaitinė epidemiologinė apžvalga – 2026 m. spalio 16 d.
- ECDC – mėnesinė Vakarų Nilo viruso stebėsenos ataskaita – 2026 m. spalio 15 d.
- Pasaulio sveikatos organizacija – informacija apie Vakarų Nilo virusą
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Vakarų Nilo karštligė: situacija Europoje ir stebėsena Lietuvoje
Straipsnis parengtas 2026 m. spalio 23 d., remiantis oficialiais Europos ir Lietuvos sveikatos institucijų duomenimis.
