Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia, jog vos 24 valandų badavimas pelėms gali iš esmės pagerinti žarnyno kamieninių ląstelių funkciją. Tyrėjai nustatė, kad trumpalaikis maisto negaunamas periodas pakeičia ląstelių medžiagų apykaitą – jos mažiau degina angliavandenius ir pereina prie riebalinių rūgščių skaidymo. Toks metabolinis poslinkis suaktyvina baltymus, atsakingus už ląstelių regeneraciją, ir iš dalies atveria galimybę atstatyti amžiaus nulemto funkcijos praradimą.
Tyrimo išvados ir jų reikšmė
Mokslininkai lygino jaunų ir senų pelių žarnyno kamieninių ląstelių elgseną ir pastebėjo, kad po paros badavimo senų gyvūnų ląstelės elgėsi panašiau į jaunų. „Žarnyno kamieninės ląstelės yra varomoji žarnyno jėga. Senėjimo procesų metu jų funkcija silpsta, dėl to pažeistas žarnynas daug lėčiau atsinaujina. Šio tyrimo metu bandėme išsiaiškinti, kaip badavimas gali pakeisti jauno ar seno organizmo kamieninių ląstelių funkciją“, – aiškino tyrimui vadovavęs profesorius Omeras Yilmazas.
Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad organizmuose suaktyvėjo tam tikri regeneracijai skirti baltymai, o tai leidžia manyti, jog trumpalaikis energijos apribojimas gali būti signalu, inicijuojančiu remontinius mechanizmus. „Rezultatas buvo iš tiesų stebinantis. To užteko sukelti atvirkštinį tam tikrų amžiaus fenotipų poveikį“, – aiškino viena iš tyrimo organizatorių Chia-Wei Cheng.
Praktinės pasekmės ir atsargumo priemonės
Nors rezultatai vilioja ir atveria galimybes taikyti badavimą kaip priemonę audinių atstatymui, svarbu pabrėžti, jog tyrimas atliktas su pelėmis. Gyvūnų modeliai suteikia vertingų mechanistinių įžvalgų, tačiau žmogaus organizmas gali reaguoti kitaip. Prieš taikant bet kokius radikalesnius mitybos pokyčius, ypač ilgesnius badavimo periodus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu. Žmonėms su lėtinėmis ligomis, nėščioms ar krūtimi žindančioms moterims bei sergantiems tam tikromis endokrininėmis ligomis trumpalaikis badavimas gali būti netinkamas.
Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad šis atradimas gali paskatinti vaistų, imituojančių badavimo poveikį (taip vadinami kalorijų apribojimo mimetikai), kūrimą. Tokios priemonės galėtų padėti pacientams atsigauti po chemoterapijos ar sunkių žarnyno infekcijų, kai greitas audinių atstatymas ypač svarbus.
Komanda planuoja toliau tirti, ar panašūs mechanizmai veikia kitus organus ir ar ilgalaikis poveikis gali prisidėti prie audinių ilgaamžiškumo. Kol bus atlikta daugiau tyrimų, verta žinoti, kad trumpalaikis badavimas gali turėti įtakos žarnyno kamieninėms ląstelėms, tačiau jo taikymas žmogaus sveikatos gerinimui reikalauja atsargumo, papildomų klinikinių tyrimų ir individualios medicininės konsultacijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.