Rudenį pasaulyje minima piktybinių kraujo ligų žinomumo diena siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šias ligas, jų simptomus ir gydymo galimybes. Rugsėjo 15 d. ypatingas dėmesys skiriamas limfomos dienai – liga, kuri paveikia limfinę sistemą ir yra viena dažniausių kraujo vėžio formų. Panašią istoriją patyrė jauna moteris Laima, kuriai prieš aštuonerius metus diagnozuota limfoma, tik iš pradžių ji sirgo neįtardama pavojingos ligos, manydama, kad tai tiesiog gripas.
Laima, teisės srityje dirbanti moteris, taktikavo muziką kaip pagrindinį savo pomėgį ir džiaugsmą, net gydymo metu neatsisakė giedoti gospelo chore. Pasveikusi ji įsitraukė į įvairias veiklas, pradedant nuo šokių iki ekstremalių sportų. Savo patirtimi ir drąsa Laima dalijasi asociacijos „Kraujas“ iniciatyvoje „Drąsos ambasadoriai“, siekdama įkvėpti sergančiųjų ir visuomenę kalbėti apie onkologines ligas, mažinti išankstinį baimės dėmę ir skatinti paramą sergantiems.
Ligos pradžia ir simptomų ignoravimas
Limfomos požymiai Laimai pasireiškė gripo epidemijos fone – po muzikos renginio daug choro narių susirgo gripu, tačiau jai nepastebėjo nieko neįprasto, kol nepamatė smarkiai išsipūtusio limfmazgio kaklo srityje. Gydytoja iš pradžių skyrė antibiotikus, manydama, kad tai uždegimas, tačiau situacija nepagerėjo. Laimai diagnozė – II stadijos Hodžkino limfoma, kurią nustatė tik po draugės, studijuojančios mediciną, įtikinėjimo atlikti išsamesnius tyrimus.
Toks simptomas, kaip limfmazgių padidėjimas, yra svarbus įspėjamasis signalas, kurio nereikėtų ignoruoti, nes jis gali reikšti ne tik uždegimą, bet ir piktybinę ligą. Anksčiau limfoma buvo laikoma itin klastinga liga, tačiau šiandien štai toks atvejis parodo, kad ligos ankstyvas atpažinimas ir gydymas gali išgelbėti gyvybę.
Gydymo eiga ir iššūkiai
Laima gydėsi chemoterapijos kursais ir švitinimu. Nors gydymo planas atrodė paprastas – keturi chemoterapijos kursai ir vėliau radioterapija, iš tiesų susidūrė su įvairiais sunkumais, įskaitant medikamentų trūkumą rinkoje.
Nepaisant fizinių ir emocinių iššūkių, ji palaikė optimizmą, dėka šeimos paramos, draugų palaikymo bei profesinių įsipareigojimų įgyvendinimo universitete ir darbe.
Psichologinė parama, nors ir buvo pastebėta kaip būtina, tuo metu Laimai buvo sunkiai prieinama. Ji pataria visiems onkologinėmis ligomis sergantiems ir jų artimiesiems ieškoti ne tik medicininės, bet ir psichologinės pagalbos, kuri padeda įveikti baimę ir nerimą bei geriau suvokti gydymo procesą ir jo poveikį.
Gyvenimo vertybių persvarstymas ir naujos patirtys
Patyrus sunkumus ir įveikus ligą, Laima pažymi, jog liga suteikė galimybę iš naujo įvertinti gyvenimo prioritetus. Ji išmoko nebijoti kalbėti apie ligą ir jos poveikį, suprato, kaip svarbu mylėti save ir rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Dėl ligos patirties ji įsitraukė į įvairius naujus pomėgius, tokius kaip šokiai, solo dainavimas, bosinė gitara ir sportas, kurie suteikia džiaugsmo ir įkvepia pasitikėti savimi.
Laimos istorija yra įkvepianti, ji primena, kad net sunki liga gali tapti naujos gyvenimo pradžios simboliu, kai žmogus įgyja naujų jėgų ir drąsos siekti svajonių.
Limfoma – svarbi kraujo vėžio forma Lietuvoje
Lietuvoje gyvena apie 5000 limfoma sergančių ar šią ligą įveikusių žmonių, kasmet diagnozuojama apie 500 naujų atvejų. Limfoma suskirstyta į daugiau nei 60 skirtingų tipų, įskaitant lėtinę limfoleukemiją, Burkito limfomą, folikulinę limfomą ir kt. Ankstyva diagnozė ir pažangūs gydymo metodai, įskaitant chemoterapiją, imunoterapiją ir naujausius genetinės terapijos būdus, ženkliai gerina išgyvenamumą bei gyvenimo kokybę.
VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius pabrėžia, kad limfoma yra limfinės sistemos vėžys, kuriam būdinga nenormali limfocitų gamyba, dažniausiai pažeidžiant limfmazgius, tačiau liga gali išplisti ir į kitus organus. Pastaruoju metu į Lietuvą ateina modernūs gydymo vaistai, paremti imuninės sistemos modifikavimu, kurių tikimasi ateityje plačiai prieinamiems pacientams.
Šiandien supratimas apie limfomą ir jos gydymą yra žymiai pažengęs, tačiau labai svarbu, kad viešoji informacija ir supratimas apie šią ligą būtų nuolat didinami, o sergantiesiems ir jų artimiesiems būtų užtikrinta reikiama pagalba – tiek medicininė, tiek psichologinė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.