Sviatlana Cichanouskaja viešai kritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam energetiniam eksportui ir aiškiai kreipėsi į Lietuvą su raginimu vengti ekonominių ryšių su autoritariniais režimais. Jos žinia, apibendrinta trumpu kvietimu „Nedarykite to“, atspindi platesnį moralinį ir strateginį argumentą, kad verslo interesai neturėtų nusverti tarptautinės atsakomybės ir paramos Ukrainai.
S. Cichanouskajos pozicija
Baltarusijos opozicijos lyderė pabrėžė, kad kol Rusija tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą, o Baltarusijoje represijos nesiliauja, jokie verslo sandoriai su šiais režimais neturėtų būti sudaromi. Ji aiškiai išdėstė savo nuostatą: „Mūsų pozicija yra tokia: kol vyksta karas prieš Ukrainą ir kol Baltarusijoje tęsiasi represijos, su šiais diktatoriais neturėtų būti sudaromi jokie verslo sandoriai. Manau, kad visas pasaulis turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad padėtų Ukrainai laimėti, o ne imtis veiksmų, kurie galėtų susilpninti Ukrainos galią ir atsparumą“, – teigė Vilniuje viešėjusi S. Cichanouskaja.
Pragmatizmas versus solidarumas
Cichanouskaja pripažįsta pragmatinius JAV interesus, tačiau ragina prioritetą skirti solidarumui su Ukraina ir leisti sankcijoms veikti tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Ji teigė: „Žinoma, suprantu pragmatišką JAV administracijos požiūrį, tačiau dabar ne laikas plėtoti verslo santykius su diktatoriais. Manau, kad visas pasaulis žavisi Ukrainos žmonių drąsa ir ryžtu. Jie atsidūrė nepaprastai sunkioje situacijoje, tačiau kovoja už mus visus. Todėl raginu valstybes ir žmones įvairiuose žemynuose daryti viską, kas įmanoma, kad parama Ukrainai būtų tęsiama, o Rusijos agresijos prieš Ukrainą kaina būtų kuo didesnė“, – akcentavo Baltarusijos opozicijos lyderė.
Ką tai reiškia Lietuvai ir regionui
Lietuvai, kaip ES ir NATO narėi, tokie pareiškimai primena būtinybę išlaikyti nuoseklią politinę liniją. Verslo sandoriai su Rusija ar Baltarusija gali turėti tiek simbolinį, tiek praktinį poveikį – mažinti sankcijų efektyvumą, suteikti pajamų agresoriui ir taip pakenkti Ukrainos gebėjimui gintis.
Lietuvos sprendimai energetikos, transporto ar finansų sektoriuose turi atitikti strateginį tikslą sustiprinti regioninį saugumą ir išlaikyti spaudimą agresoriui.
Rekomendacijos ir galimos pasekmės
Politikai ir verslo lyderiai turėtų įvertinti ilgalaikes pasekmes ir vengti vienkartinių ekonominių sprendimų, galinčių menkinti sankcijų poveikį. Tarptautinis koordinavimas su ES ir NATO partneriais, alternatyvių tiekimo šaltinių plėtra ir aiški komunikacija apie priežastis, kodėl sankcijos paliekamos galioti, padėtų išlaikyti vieningą frontą. Galiausiai, viešas diskursas ir pilietinis spaudimas yra svarbūs, kad sprendimai būtų ne vien ekonominiai, bet ir vertybiniai.
Šiuo metu Cichanouskajos žinia yra priminimas, kad geopolitiniai sprendimai daro įtaką ne tik valstybių interesams, bet ir realiai kovoje už laisvę bei teisingumą dalyvaujantiems žmonėms.
