Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių pradeda aktyviai judėti – pradedama sportuoti, leisti daugiau laiko gamtoje ar sode. Tačiau staiga išaugęs fizinis aktyvumas dažnai atneša ir nemalonių pasekmių, tokių kaip traumos – čiurnos patempimai, raumenų įtempimai, sumušimai ar nubrozdinimai. „Eurovaistinės” vaistininkė Toma Gečienė pataria, kaip elgtis patyrus traumą, kada užtenka gydytis namuose ir kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Šaltis – pirmoji pagalba tinimui ir skausmui malšinti
Traumos metu dažnai pažeista vieta tampa raudona, tinsta, juntamas skausmas. Pirmoji pagalba tokiais atvejais – šaldymas. Vaistininkė rekomenduoja naudoti šaldančias priemones, tokias kaip šaldantys geliai ar specialūs šaldymo paketai. Jeigu jų neturite, galima naudoti į rankšluostį suvyniotą šaldytą maistą. Šalčio poveikis sumažina audinių uždegimą, stabdo patinimą ir malšina skausmą.
Šaldyti pažeistą vietą rekomenduojama pirmąsias 24–48 valandas po traumos, po 15–20 minučių kelis kartus per dieną, darant tarpą tarp procedūrų. Be to, patariama nelaikyti traumuotos vietos aktyviai apkrautos, užtikrinti poilsį ir jei įmanoma, laikyti ją pakeltą aukščiau širdies lygio. Visgi, jei skausmas intensyvus arba tinimas didėja, greičiausiai reikės kreiptis į gydytoją dėl rimtesnio sužeidimo, pavyzdžiui, lūžio, įvertinimo.
Šiluma – raumenų skausmo ir įtampos mažinimui
Šiluma yra naudingesnė, kai praėjo uždegiminė fazė ir tinimas sumažėjo. Iškart po traumos kūno vietų šildyti nerekomenduojama, nes šiluma gali paskatinti uždegimą bei pabloginti situaciją. Tačiau šildymo priemonės, tokios kaip šildantys tepalai, pleistrai ar kompresai, ypač naudingos raumenų įtampai mažinti, pavyzdžiui, po intensyvaus fizinio krūvio ar esant nugaros ir kaklo raumenų spazmams.
Šiluma suveikia išplečiant kraujagysles, pagerina kraujotaką, skatindama audinių atsistatymą ir mažindama raumenų sustingimą. Taigi, šildyti pažeistą vietą galima tik tuomet, kai praeina uždegimas, skausmas ir tinimas.
Nubrozdinimai ir įsipjovimai – kaip teisingai pasirūpinti žaizdomis
Ne mažiau svarbu tinkamai prižiūrėti ir paviršines žaizdas – nubrozdinimus, įdrėskimus, įpjovimus.
Jei žaizda nėra giluminė, pakanka ją gerai nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu, dezinfekuoti ir uždengti pleistru. Tačiau jei žaizda kraujuoja gausiau, pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą spaudžiant marlinę servetėlę ar tvarstį, tuomet dezinfekuoti ir užklijuoti steriliu tvarsčiu.
Jei kraujavimą sustabdyti nepavyksta, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tinkama pirminė žaizdos priežiūra padeda išvengti infekcijų ir skatina spartesnį gijimą.
Apibendrinant, patyrus traumą svarbiausia – tinkama pirmoji pagalba ir savijautos stebėjimas. Lengvesniais atvejais daugeliu atvejų užtenka gydytis namuose, tačiau jei skausmas stiprėja, didėja tinimas, atsiranda galimas kaulų lūžio įtarimas arba kraujavimas nepavyksta sustabdyti – būtina kreiptis į gydytoją ir gauti profesionalią pagalbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.