Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) dažnai laikomas įkyria piktžole, kuri pasirodo sode ir turi būti naikinta. Tačiau šis augalas kur kas daugiau nei tik piktžolė – tai tikras biologinis stebuklas, išgyvenęs dinozaurų laikus ir turintis unikalių savybių, kurios kelia susidomėjimą tiek mokslo, tiek tradicinės medicinos srityse.
Biologinė anomalija su neįtikėtina sudėtimi
Dirvinis asiūklis pasižymi išskirtine cheminė sudėtimi, kuri išskiria jį iš daugelio kitų augalų. Jame randama net 80 kartų daugiau silicio nei avižose. Silicis yra svarbus organizmui, nes jis dalyvauja jungiamojo audinio formavime, prisideda prie kremzlių, kraujagyslių sienelių stiprinimo ir odos elastingumo palaikymo. Be to, asiūklis yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis: jame vitamino C yra 7,5 karto daugiau nei citrinoje, o geležies – net viršija špinatų kiekį.
Dar vienas įdomus faktas – šis augalas geba kaupti auksą iš dirvožemio tokiomis koncentracijomis, kurios iš esmės viršija foninius rodiklius net 300 kartų. Ši savybė iš dalies paaiškina dirvinio asiūklio atsparumą ir ilgaamžiškumą.
Istorinis asiūklio panaudojimas medicinoje
Dirvinis asiūklis medicinoje naudojamas jau labai seniai. Dar X amžiuje vienuoliai naudojo jį kaulų gijimui spartinti bei kraujavimui stabdyti. Antrojo pasaulinio karo metu, kai trūko medicininių priemonių, Leningrado fitoterapijos institutas rekomendavo jį kaip natūralią priemonę kraujavimui stabdyti, kurios efektas prilygo ar net viršijo importinius vaistus.
Sveikatos nauda ir gydomosios savybės
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad asiūklis yra vertinga priemonė kremzliniam audiniui atkurti bei osteoporozės prevencijai. Reguliarus asiūklio nuoviro vartojimas rodo teigiamą poveikį kaulų būklei net 78 proc. pacientų. Be to, augalas pasižymi natūraliu diuretikų poveikiu – jame esantis saponinas ekvizitoninas skatina šlapimo išsiskyrimą, tačiau, skirtingai nei sintetiniai diuretikai, nepablogina kalio kiekių organizme.
Kaip atpažinti ir tinkamai naudoti dirvinį asiūklį
Asiūklis dažniausiai renkamas vasaros laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio, kai jo žalieji ūgliai yra patys turtingiausi naudingosiomis medžiagomis.
Vienas paprastas būdas jį vartoti – arbatos pavidalu. Užpylus verdančiu vandeniu vieną arbatinį šaukštelį džiovinto asiūklio, gaunamas tonizuojantis gėrimas, kuris stiprina kraujagysles, gerina odos ir plaukų būklę.
Kremzlės atkūrimui efektyviau vartoti asiūklio nuovirą, kuris gaminamas verdant augalą apie 10 minučių ant silpnos ugnies. Išoriniam naudojimui šio augalo nuoviras padeda gydyti odos ligas, tokias kaip egzemą ar psoriazę, taip pat stiprina plaukų šaknis, mažindamas slinkimą.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad asiūklio vartojimas be gydytojo konsultacijos nerekomenduojamas esant ūmiems inkstų uždegimams, nėštumo bei žindymo laikotarpiu, nes jo poveikis gali būti per stiprus arba nepageidaujamas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.