Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi. Remiantis naujausiais Higienos instituto duomenimis, šios ligos sukelia beveik pusę visų mirčių šalyje – 48 proc. Tai įtraukia į sąrašą tokias ūmias ir pavojingas būkles kaip miokardo infarktas ir smegenų insultas, kurios ne tik grėsmingos gyvybei, bet ir gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Todėl itin svarbu žinoti, kaip laiku pastebėti šių ligų simptomus ir kokių prevencinių priemonių imtis.
Miokardo infarktas – nevienareikšmiai simptomai, kurių negalima ignoruoti
Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pabrėžia, kad miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia stipriu skausmu krūtinės srityje, kuris gali plisti į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, pilvą ar net nugarą. Skausmas dažnai būna maudžiančio ar spaudžiančio pobūdžio ir gali būti labai intensyvus. Tačiau svarbu žinoti, kad infarktas gali atsirasti ir su netipiniais simptomais – tokiu atveju žmogų gali varginti pykinimas, vėmimas, dusulys, galvos svaigimas ar sąmonės sutrikimai.
Po infarkto pacientams dažnai išlieka rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, sumažėjusi fizinio aktyvumo ištvermė bei padidėjusi rizika pakartotiniam infarktui. Todėl būtinos nuolatinės medicininės apžiūros ir specialūs tyrimai, siekiant kontroliuoti būklę ir mažinti grėsmes.
Insulto simptomai – svarbu atpažinti ir reaguoti greitai
Insultas yra dar viena kritinė širdies ir kraujagyslių ligų pasekmė, kuri sukelia sunkias neurologines problemas ir dažnai baigiasi mirtimi. ES statistika rodo, kad milijonai gyventojų patyrė insultą, o beveik pusė jų neišgyveno. Pasak gydytojo P. Jacevičiaus, insulto rizika auga vyresniame amžiuje, tačiau ją didina ir lėtinės ligos ar žalingi įpročiai, įskaitant alkoholio vartojimą.
Insulto simptomai priklauso nuo pažeistos smegenų dalies – dažnai pasireiškia veido ar galūnių tirpimas, kalbos sutrikimai (neryški, nesuprantama kalba), regos ar klausos praradimas, raumenų paralyžius bei koordinacijos sutrikimai.
Negydant insulto per pirmąsias valandas, gali išlikti sunkūs kalbos, judesių ar pažinimo sutrikimai visam gyvenimui, taip pat kyla rizika išsivystyti epilepsijai.
Prevencija ir gyvenimo būdo svarba
Kviečiant pacientus rūpintis savo sveikata, Kristina Ruseckienė iš gyvybės draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ pažymi, kad nors finansinė apsauga nelaimės atveju yra svarbi, daug didesnę naudą suteikia ligų prevencija. Bendrovė siūlo patogias telemedicinos paslaugas, leidžiančias konsultuotis su šeimos gydytoju nuotoliniu būdu ir laiku gauti reikiamas rekomendacijas, o tai svarbu greitai užkirsti kelią ar laiku atpažinti ligų simptomus.
Šeimos gydytojas P. Jacevičius pataria aktyviai naudotis prevencinėmis programomis: vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų rekomenduojama bent kartą per metus atlikti elektrokardiogramą, matuoti arterinį kraujospūdį ir atlikti kraujo tyrimus. Taip galima anksti nustatyti rizikos veiksnius ir pritaikyti gydymą ar gyvenimo būdo korekcijas.
Lėtiniai rizikos faktoriai, tokie kaip padidėjęs arterinis spaudimas, nutukimas, rūkymas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka, ženkliai didina infarkto ir insulto tikimybę. Europos statistika rodo, kad kiekvienas šeštas lietuvis turi tam tikro laipsnio nutukimą, todėl būtent gyvenimo būdo korekcijos yra kertinis žingsnis kovoje su mirtingumu nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Apskritai pagrindinė žinia – reguliari sveikatos priežiūra, ankstyvas simptomų atpažinimas ir sveika gyvensena gali padėti išvengti daug skaudžių ir gyvybei pavojingų situacijų. Laiku imamasi prevencinių priemonių ir gydymo, galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir pratęsti jo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.