Didelė dalis Lietuvos gyventojų įsigytų vaistų lieka nepanaudota, o reikšminga jų dalis pašalinama netinkamai. Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 66 proc. respondentų išmeta apie dešimtadalį įsigytų vaistų, o maždaug kas septintas gyventojas – iki 30 proc. Preparatų nepanaudojimas ir pasibaigęs galiojimas lemia tiek ekonominę žalą, tiek rizikas aplinkai ir sveikatai.
Problemos mastas ir ekonominis aspektas
Vertinant, kad lietuvių metinės išlaidos vaistinėse siekia apie 1,5 mlrd. eurų, PATVA skaičiavimu, kasmet į šiukšliadėžę patenka vaistų už maždaug 150 mln. eurų. „Matome dvi problemas vienu metu. Pirmiausia, gyventojai vis dar perka daugiau vaistų, nei realiai sunaudoja. Antra, reikšminga dalis gyventojų pasibaigusio galiojimo vaistus vis dar šalina netinkamai. Tai reiškia ne tik bereikalingai išleidžiamus milijonus eurų, bet ir pavojingų cheminių medžiagų patekimą į aplinką. Vertinant, kad bendros lietuvių išlaidos vaistinėse per metus siekia apie 1,5 mlrd. eurų, galime teigti, jog gyventojai kasmet išmeta nepanaudotų vaistų už maždaug 150 mln. eurų. Nors realus mastas, manyčiau, yra dar didesnis”, – pranešime žiniasklaidai sako PATVA direktorius Marius Busilas.
Elgsena ir rizikos
Tyrimas atskleidžia, kad apie pusė respondentų teigia elgiasi atsakingai ir grąžina nereikalingus vaistus į vaistines. Vis dėlto 33 proc. sudaro tie, kurie meta vaistus į mišrių atliekų konteinerius, rūšiavimo konteinerius arba pilsto į kanalizaciją. Tokie veiksmai kelia grėsmę dirvožemiui, gruntiniams vandenims ir vandens ekosistemoms, nes nuotekų valymo įrenginiai negali visiškai pašalinti farmakinių medžiagų.
Labiausiai netinkama praktika paplitusi tarp jauniausios gyventojų grupės: apie 48 proc. 18–25 metų amžiaus respondentų vaistus šalina netinkamai, o beveik 60 proc. jų nežino, kad nereikalingus preparatus reikėtų grąžinti į vaistinę. „Šiandien Lietuvoje veikia gyventojams patogi vaistų atliekų surinkimo sistema – nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus galima nemokamai grąžinti į bet kurią vaistinę, o daugeliui žmonių jos yra visai šalia namų ar kasdienių maršrutų.
Vis dėlto tyrimas rodo, kad to nepakanka. Vis dar turime aktyviai šviesti visuomenę, ypač jaunimą, nes dalis gyventojų nežino nei kodėl vaistų negalima mesti į šiukšliadėžę ar pilti į kanalizaciją, nei kaip juos tinkamai sutvarkyti. Kuo daugiau žmonių supras tokių atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai, tuo atsakingesni sprendimai bus priimami kasdien”, – sako M. Busilas.
Ką daryti su nereikalingais vaistais?
Visos šalies vaistinės privalo nemokamai priimti nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus. Surinktos atliekos perduodamos specializuotiems pavojingųjų atliekų tvarkytojams, kurie užtikrina saugų sunaikinimą. Gyventojams svarbu žinoti: į vaistinę reikia nešti pačius vaistus; maisto papildai nėra farmacinė atlieka – juos patariama išimti iš pakuočių ir mesti į mišrių atliekų konteinerį, o pakuotes rūšiuoti pagal medžiagą.
Ekspertai ragina atsakingai vartoti: pirkti tik tiek vaistų, kiek reikia, laikytis gydytojų rekomendacijų ir reguliariai peržiūrėti namų vaistinėles. Tyrimo metu 16 proc. respondentų nurodė, kad nereikalingų vaistų apskritai neišmeta – juos kaupia namuose. Tokia praktika pavojinga, nes ilgainiui pamirštami galiojimo terminai ir netinkamos laikymo sąlygos gali sumažinti vaistų veiksmingumą arba sukelti pavojų sveikatai.
Ilgalaikio rezultato pasiekti galima tik derinant patogias surinkimo sistemas, nuolatinę visuomenės švietimo kampaniją ir atsakingą vartojimą kiekvienuose namuose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.