Galvos svaigimas gali būti itin nemalonus simptomas, kuris neretai siejamas su arteriniu kraujo spaudimu ir jo gydymu. Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininkas, gydytojas neurologas profesorius Antanas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad netinkamas vaistų vartojimas gali stipriai paveikti kraujospūdį ir būti galvos svaigimo priežastimi.
Profesoriaus teigimu, neretai pacientai vartoja visus Lietuvoje registruotus vaistus nuo galvos svaigimo, tačiau rezultatas būna neefektyvus, nes galvos svaigimą sukelia patys vaistai. Toks reiškinys pasitaiko dažnai ir reikalauja kruopštaus paciento būklės įvertinimo. Svarbu paminėti, kad tarp pacientų, kreipiančiųsi dėl galvos skausmo, net 90 procentų sudaro moterys.
Kaip tinkamai matuoti kraujospūdį?
Neurologo teigimu, kraujospūdį mažinantys vaistai neretai išrašomi pernelyg lengvai, o svarbu ne vien tik reguliuoti kraujo spaudimą, bet ir suprasti jo pakilimo priežastis. Būtina atkreipti dėmesį, kad kraujospūdžio pokyčiai yra natūrali organizmo adaptacija senstant – keičiasi kraujagyslių elastingumas, o tai veikia bendrą kraujotaką. Visgi labai svarbu, kad krauju būtų tinkamai aprūpinamos galvos smegenys, nes tai tiesiogiai įtakoja centrinės nervų sistemos veiklą.
Profesorius pataria, kad kraujospūdį reikėtų matuoti ne tik sėdint ar gulint, kaip dažnai daroma, bet ir stovint: „Dirbant su galvos svaigimu susijusiais atvejais, rekomenduojama kraujospūdį pamatuoti sėdint, po to leisti pacientui pastovėti penkias minutes ir išmatuoti jį stovint. Jei kraujospūdis krenta stovint, tai jau laikoma rimta problema“. Toks matavimo būdas padeda išaiškinti ortostatinę hipotenziją, kuri dažnai yra galvos svaigimo priežastis.
Žemas kraujospūdis – demencijos rizikos veiksnys
Pasak profesoriaus Antano Vaitkaus, galvos svaigimą sukeliantys vaistai gali ne tik apsunkinti kasdienį žmogaus gyvenimą, bet ir padidinti riziką sutrikdyti pažintinę funkciją. Dirbtinis kraujotakos sumažinimas smegenų audinyje prisideda prie nepakankamo smegenų aprūpinimo krauju, kas laikoma nepriklausomu demencijos rizikos veiksniu.
Todėl labai svarbu atidžiai stebėti kraujospūdžio režimą ir vaistų poveikį.
Taip pat profesorius atkreipia dėmesį, kad ne tik gydytojų skirti vaistai, bet ir pacientų savarankiškai vartojami maisto papildai bei vitaminai gali turėti įtakos kraujagyslių diametrui ir kraujotakai. Tokie faktai dažnai neatsispindi elektroninėse sveikatos kortelėse, todėl būtina kruopščiai peržiūrėti ir įvertinti visus vartojamus preparatus, kad būtų sumažinta galimų komplikacijų rizika.
Galvos svaigimas gali priminti insulto simptomus
Ūmus galvos svaigimas dažnai išgąsdina pacientus, ypač jei pasireiškia pirmą kartą. Natūralu suabejoti – ar tai galimas insultas. Profesorius pataria, kad sukamojo pobūdžio svaigimas, lydimas pykinimo ir stiprėjančių simptomų keičiant galvos ar kūno poziciją, greičiausiai susijęs su vestibuliarinio aparato sutrikimu.
Visgi tik skubios pagalbos gydytojas gali tiksliai įvertinti situaciją. Pasak A. Vaitkaus, iš dešimties ūmių svaigimų du atvejai gali būti susiję su smegenų kraujotakos sutrikimu. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, ypač jei pacientas jaučia didelį silpnumą, pykinimą ir negali normaliai judėti.
Profesorius pabrėžia: „Jeigu galvos svaigimas toks stiprus, kad žmogus negali pakilti iš lovos, jį reikia nedelsiant apžiūrėti ir įvertinti gydytojui“.
Apibendrinant, galvos svaigimas ir kraujospūdžio kontrolė yra glaudžiai susijusios sveikatos problemos, reikalaujančios profesionalaus įvertinimo bei individualaus gydymo. Teisingas kraujospūdžio matavimas, vaistų peržiūra ir dėmesys kitiems sveikatos požymiams padeda išvengti rimtų komplikacijų ir išsaugoti smegenų funkcijas ilgam.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.