Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjunga pradėjo taikyti papildomą 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES rinką įvežamoms siuntoms. Naujoji priemonė skirtą muitinės kontrolės išlaidoms padengti ir dar labiau sureguliuoti sparčiai augančią elektroninę prekybą, ypač prekėms, atkeliavusioms iš Kinijos per platformas, tokias kaip „Temu“, „Shein“ ar „AliExpress“.
Ko reikia žinoti apie mokestį
Naujasis 2 eurų mokestis taikomas nepriklausomai nuo siuntos vertės ir bus taikomas papildomai prie liepos mėnesį įvesto 3 eurų muito mažoms siuntoms (vertė iki 150 eurų). ES institucijos aiškina priemonės būtinumą paprasčiau: „Muito tikslas – užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas: visoms į ES įvežamoms prekėms turi būti taikomas tinkamas ir pagrįstas muito tarifas“, – pabrėžė ES atstovai. Jie taip pat nurodo: „Jo tikslas – padengti kontrolės išlaidas, nes dėl elektroninės prekybos muitinės institucijoms tenka neproporcingai didelis darbo krūvis.”
Poveikis pirkėjams, platformoms ir mažmeninei prekybai
Tvarkymo mokestis ypač skaudžiai galės paliesti pigius, mažos vertės pirkinius: jei prekė kainuoja 5 eurus, prie jos papildomos rinkliavos ir muito suma gali reikšmingai augti, net dvigubėti, neskaičiuojant PVM. Tokios proporcingos sąnaudos mažina smulkių užsakymų patrauklumą ir gali paskatinti vartotojus persvarstyti pirkimo įpročius arba rinktis prekes iš vietos pardavėjų.
Mokestį turės sumokėti elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba siuntų vežėjai, o surinktos lėšos bus pasiskirsčiusios: 75 proc. pereis į ES biudžetą, o 25 proc. liks valstybėms narėms. Tai reiškia, kad dalis administracinių kaštų bus padengta bendru lygmeniu, tačiau reali sąnaudų našta gali kristi ant pirkėjų arba logistikos grandžių, nes platformos paprastai persiunčia papildomas išlaidas klientams arba mažina nuolaidas.
Duomenys rodo, kad jau ankstesni priemonių paketai turėjo poveikį: nuo liepos iki rugsėjo mažų siuntų skaičius į ES sumažėjo apie 60 proc., nors vis dar kasdien į Bendriją patenka apie 5 mln.
siuntų. Lietuvos muitinės skaičiavimai taip pat fiksavo staigų sumažėjimą – birželį deklaruota per 262 tūkst. smulkių siuntų iš Kinijos, liepą vienu metu liko vos keli tūkstančiai.
Be to, problemos su neteisėtomis arba pavojingomis prekėmis paskatino griežtinti kontrolę: EK siūlo taisykles, pagal kurias visada turėtų būti nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas, teisiškai atsakingas už importuojamas prekes. Europoje taip pat buvo nubaustos platformos už saugumo pažeidimus – pavyzdžiui, gegužę „Temu“ skirta bauda dėl pavojingų žaislų ir nekokybiškų įkroviklių.
Vartotojams patartina atidžiai tikrinti pardavėjo vietą, rinktis tiekėjus iš Europos, įvertinti galutinę kainą su visais mokesčiais ir galvoti apie alternatyvas vietiniams pardavėjams. Verslui ir kurjeriams teks adaptuotis – dalį kaštų gali tekti perkelti ant klientų arba optimizuoti procesus, kad pasiūlymai išliktų konkurencingi.