Ilgai nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis ir su juo susijusios būklės – širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas bei nutukimas – ilgainiui ne tik veikia širdį ir kraujagysles, bet ir lemia inkstų funkcijos silpnėjimą. Šią sąsają aiškiai pabrėžia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad lėtinė inkstų liga dažnai vystosi nepastebimai.
„Nuolat padidėjęs, nekoreguojamas kraujospūdis yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių lėtinės inkstų ligos išsivystymui. Atrodytų, kraujospūdį paprasta pamatuoti ir koreguoti vaistais, tačiau jei jis ilgą laiką išlieka padidėjęs, inkstai neišvengiamai patiria žalą.
O lėtinė inkstų liga ankstyvose stadijose gali nesukelti jokių simptomų, todėl itin svarbu atlikti kreatinino kraujyje ir albumino-kreatinino santykio šlapime tyrimus”, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė.
Aukšto kraujospūdžio ir inkstų ryšys
Inkstai yra itin jautrūs kraujotakos pokyčiams: jų smulkiosios kraujagyslės filtruoja kraują, šalina atliekas ir palaiko skysčių bei elektrolitų balansą. Nuolatinis spaudimas arterijose ar jų kietėjimas gali pažeisti šias kraujagysles, sumažinti filtracinę funkciją ir ilgainiui sukelti lėtinį inkstų funkcijos mažėjimą ar net inkstų nepakankamumą. Dėl to hipertenzija laikoma viena pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių.
Simptomai ir kada kreiptis
Lėtai progresuojanti inkstų liga ankstyvose stadijose gali nepasireikšti jokiomis aiškiomis apčiuopiamomis apraiškomis, todėl būtina aktyvi prevencija. Vis dėlto nereikėtų ignoruoti signalų, rodančių galimas širdies ar kraujagyslių problemas: fizinio krūvio metu atsirandantis spaudimas ar sunkumas už krūtinkaulio, dusulys, neįprastas širdies plakimas, galvos skausmas pakaušio srityje arba skausmo plitimas į kairę ranką, žandikaulį, nugarą ar mentę.
Pastebėjus tokius požymius, būtinas skubus gydytojo vertinimas.
Prevencija ir tyrimai
Reguliari kraujospūdžio kontrolė, bendros profilaktinės apžiūros ir paprasti laboratoriniai tyrimai – kreatininas kraujyje, eGFR (glomerulų filtracijos greitis) bei albumino-kreatinino santykis šlapime – leidžia anksti aptikti inkstų pažeidimus. Ankstyva diagnostika suteikia galimybę laiku pradėti gydymą ir sustabdyti arba sulėtinti ligos progresavimą.
Gyvenimo būdo reikšmė ir gydymo principai
Gyvenimo būdo veiksniai – sveika mityba, druskos ir cukraus vartojimo ribojimas, reguliarus fizinis aktyvumas, rūpinimasis svoriu bei streso valdymas – ženkliai mažina riziką susirgti tiek širdies, tiek inkstų ligomis. Gydytojų uždavinys nėra vien paskirti vaistus, bet siekti konkrečių kontrolės rodiklių: tikslinio kraujospūdžio, normalios gliukozės ir cholesterolio koncentracijos. Pacientams, sergantiems ir širdies, ir inkstų ligomis, dažnai reikia kelių specialistų įsikišimo ir vaistų derinimo, atidžiai vertinant inkstų funkciją, ypač skiriant diuretikus ar kitus medikamentus.
Kuo anksčiau pradedama kontroliuoti rizika – tiek medikamentais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais – tuo didesnė tikimybė išvengti grandininės reakcijos, kai viena lėtinė liga paskatina kitą. Rizikos grupėje yra vyresni nei 60 metų žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turintys nutukimą, metabolinį sindromą arba šeimos anamnezę su inkstų ligomis; šiems asmenims būtina reguliariai tikrintis inkstų ir širdies būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.