Migrena – viena iš dažniausių neurologinių lėtinių ligų, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ši būklė sukelia ne tik stiprų galvos skausmą, bet ir daugybę kitų nemalonių simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ar garsams, nuotaikų svyravimai bei nuovargis. Nepaisant to, kad migrena gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę, tinkamai parinktas gydymas gali sumažinti priepuolių dažnį bei jų intensyvumą, gerinant pacientų savijautą ir darbingumą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) atliktas tyrimas atskleidžia, kad neracionalus vaistų nuo migrenos skyrimas ir vartojimas Lietuvoje vis dar yra reikšminga problema. Dažnai pacientai gydomi vaistais, kurie jiems nėra efektyvūs arba jų gydymo planas nėra individualiai pritaikytas, o tai ne tik neduoda laukiamo rezultato, bet ir gali pakenkti sveikatai. Todėl svarbu įžvelgti būtinybę tiksliai diagnozuoti ligą bei atsakingai ir sąmoningai vartoti vaistus pagal gydytojo nurodymus.
Migrena ir jos poveikis gyvenimo kokybei
Migrena dažniausiai pasireiškia pulsuojančiu, dažnai vienpusiu galvos skausmu, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Priepuoliams dažnai lydi pykinimas ir vėmimas, o kai kuriems pacientams migrena pasireiškia su aura – laikinais regos, jutimo ar kitų neurologinių funkcijų sutrikimais. Lietuvoje 2023 metais migrena diagnozuota apie 24 tūkst. žmonių, tačiau realus sergančiųjų skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis, nes dalis pacientų simptomų priskiria kitiems negalavimams arba vengia kreiptis į gydytojus.
Migrena dažniausiai diagnozuojama darbingo amžiaus žmonėms, ypač moterims. Ši liga ne tik sukelia stiprų fizinį skausmą, bet ir žymiai sumažina darbingumą – vidutiniškai darbingo amžiaus gyventojų darbingumas sumažėja apie 3,5–4,5 proc. Dėl to nukenčia ne tik individuali gyvenimo kokybė, bet ir visuomenės ekonomika.
Vaistų vartojimo tendencijos ir rekomendacijos
Racionalus migrenos gydymas apima tiek ūmaus priepuolio gydymą, tiek profilaktiką. Ūmiai migrenai gydyti lengvos formos atvejais dažniausiai rekomenduojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas ar paracetamolis.
Jei priepuoliai yra sunkesni, skiriami triptanų grupės vaistai arba jų deriniai su priešuždegiminiais preparatais. Esant pykinimui ar vėmimui, gali būti skiriami papildomi vaistai nuo pykinimo, kuriuos geriausia vartoti į veną arba nosies purškalo forma, kad būtų užtikrintas efektyvus įsisavinimas.
Profilaktiniai vaistai taikomi tais atvejais, kai migrenos priepuoliai kartojasi keturis ir daugiau kartų per mėnesį arba kai priepuoliai trunka ilgai ir stipriai veikia kasdienį gyvenimą. Dažnai skiriami beta adrenoblokatoriai, antidepresantai, priešepilepsiniai vaistai ar biologiniai preparatai. Profilaktikos vaistų poveikis pasireiškia ne iš karto, todėl būtina kantrybė ir nuoseklus gydymas.
Prof. Romaldas Mačiulaitis, Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komiteto pirmininkas, pabrėžia, kad dažnai pacientams tęsiamas nevykdomas ar netinkamas gydymas, kuris ne tik neduoda naudos, bet ir gali būti žalingas. Todėl būtina nuolat stebėti gydymo efektyvumą ir, prireikus, koreguoti gydymo planą kartu su gydytoju.
Specialisto patarimai ir nemedikamentinės priemonės
Jei žmogus nebuvo diagnozuotas, tačiau jaučia migrenai būdingus simptomus, patartina kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyva diagnozė ir gydymas padeda išvengti ligos progresavimo į lėtinę migreną, kuri yra sunkiau valdoma ir ypač kenksminga paciento gyvenimo kokybei.
Pacientams svarbu laikytis gydytojo nurodymų, nuosekliai vartoti paskirtus vaistus, informuoti specialistus apie visas gretutines ligas bei vartojamus preparatus, siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų. Be vaistų, ne mažiau svarbios nemedikamentinės priemonės: reguliarus miegas, subalansuota mityba, streso mažinimas, fizinis aktyvumas ir individualių priepuolių sukėlėjų atpažinimas bei vengimas. Šios priemonės dažnai reikalauja daugiau pastangų nei vien vaistų vartojimas, tačiau jų poveikis yra ilgalaikis ir labai svarbus.
Profesorius primena, kad racionalus migrenos gydymas yra individualus procesas, paremtas moksliniais tyrimais ir kiekvieno paciento sveikatos būklės įvertinimu. Todėl svarbu visas gydymo detales aptarti su savo šeimos gydytoju arba neurologu, o bet kokius gydymo pokyčius atlikti tik specialisto konsultacijos pagrindu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.